Pasak specialistų, Lietuvos vaikų dantų būklė gerėja, tik labai pamažu: gydytoja odontologė Kristina Starovoitovienė sako, kad tėvai daro kelias svarbias klaidas: vaikų dantukų sveikata susirūpina tik tada, kai prireikia pažymų į darželį ar mokyklą, nepakankamai skiria dėmesio jų burnos higienai ir mano, kad pieniniais dantimis neverta labai rūpintis, „nes vis vien iškris“. Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva primena, kad iš gausaus dantų pastų ir šepetėlių asortimento, vaikams juos rinkti derėtų, atsižvelgiant į gamintojų nuorodas, kokiai amžiaus grupei jie skirti.
Reklama
Savarankiškai valytis dantis – tik išmokus rašyti
Pasak gydytojos odontologės Kristinos Starovoitovienės, tik maždaug nuo 7–8 metų, kai vaiko judesiai jau išlavėja ir jis jau gali rašyti dailyraščiu, galima jam leisti (iš pradžių – su tėvų priežiūra) dantukus valytis pačiam. „Iki tol tėvai privalėtų dantis vaikams valyti patys. Dažnai jie pamiršta pakontroliuoti ir vyresnius vaikus, ar tikrai dantys valomi ne tik iš ryto, bet ir vakare. Jei ne, tai burnoje likę maisto ar saldžių gėrimų likučiai per naktį maitina bakterijas, kurios gadina dantų emalį.
Ypač dažnai burnos higienai neskiria dėmesio paaugliai – ir jei jie užsidaro vonioje, dar nereiškia, kad tikrai valosi dantis. Patikrinti ar paauglys išsivalė dantis, yra daug šiuolaikinių priemonių – dantų apnašas dažantys skysčiai, tabletės. Be to, paaugliai jau turėtų mokėti naudotis dantų siūlu. Kai vaikui išdyksta visi pieniniai dantys – dažniausiai sulaukus trejų metų – tėvai turėtų jam siūlu valyti tarpdančius, o kai vaikas išmoksta dantis valytis šepetėliu, reikėtų jam priminti ir apie dantų siūlą“, – teigia gydytoja odontologė.
Ar svarbus fluoras vaikiškose dantų pastose?
Apie fluoro poveikį sveikatai diskutuojama jau daugiau kaip šimtmetį, kai buvo pradėtos gaminti pirmosios dantų pastos su fluoridais. Gydytoja odontologė K. Starovoitovienė sako, kad fluoro kiekis dantų pastoje priklauso nuo vartotojo amžiaus ir dantų būklės: jo turėtų būti ne per mažai ir ne per daug, o geriausia, kad konkrečiam vaikui dantų pastą rekomenduotų gydytojas odontologas.
„Pagal Europos Sąjungos standartus, nuo dantukų išdygimo iki trejų metų vaiko amžiaus dantų pastoje turėtų būti 500 ppm; nuo trejų iki šešerių metų – apie 1000 ppm; o šešerių iki aštuoniolikos – 1450 ppm. Nors apie fluorą sklando nemažai įvairių mitų ir tėveliai dažniau odontologų klausinėja apie jo žalą nei privalumus, bet fluoras yra svarbus elementas, reikalingas kaulinio audinio mineralizacijai ir apsaugai nuo ėduonies. Jei vaiko dantukai yra su silpnai mineralizuotomis vagelėmis, juose kaupiasi apnašos ir dantukai genda. Be to, fluoro yra ne tik dantų pastose, bet ir maisto produktuose: juodojoje arbatoje, kopūstuose, jūros gėrybėse“, – vardina specialistė.
Pridėtinis cukrus maiste – dantukų priešas
Turbūt visoms kartoms tėvai kartodavo: „Nevalgyk daug saldainių – dantys suges“. Ir ne be reikalo – gydytoja odontologė primena, kad saldumynais, saldžiais gėrimais, o net ir sultimis nereikėtų piktnaudžiauti.
„Cukraus perteklius lieka burnoje, jis prilimpa prie dantų paviršiaus, ima daugintis bakterijos, kurios ardo danties audinį. Tad jei norime išsaugoti sveikus vaikų dantis, mityba turėtų būti kuo įvairesnė, subalansuota, o dantų valymui iš ryto ir būtinai vakare reikėtų skirti tikrai daug dėmesio.
Pastebiu, kad kartais tėvai atsainiai vertina pieninių vaikų dantukų priežiūrą, nes esą, dantys keisis, atidžiau reikėtų prižiūrėti tik nuolatinius. Tai labai klaidingas požiūris, nes sugedę pieniniai dantys vaikui skauda taip pat, kaip nuolatiniai. Be to, jei per anksti dėl karieso netenkama pieninių dantų, nuolatiniai dantukai dygsta terpėje, kurioje yra karieso bakterijų, tad didelė tikimybė, kad ir jie pradės gesti. Be to, kartais jie išdygsta ne savo vietoje, netaisyklingai vystosi žandikaulis, prireikia ortodontinio gydymo“, – apie užleistas pieninių dantų problemas pasakoja K. Starovoitovienė.
Tik trečdalio vaikų dantys – sveiki
Gydytoja odontologė sako, jog per trylika savo darbo metų pastebėjo tik labai mažą pokytį į gerą – jei vaikų burnos sveikata ir gerėja, tai ne taip sparčiai, kaip norėtųsi.
„Pagal Higienos instituto statistiką, 2021–2022 metais pažymos, kurių reikėjo darželiams ir mokykloms, apie dantų patikrą buvo išduotos 74,3 proc. Lietuvos vaikų, o tai reiškia, kad likusi dalis – nepatikrinta. Iš patikrintų vaikų tik apie 34 proc. turėjo visus sveikus dantis: jie neplombuoti, nepažeisti karieso, nėra pašalintų. Mes tikrai atsiliekame nuo kitų šalių ir didelė problema ta, kad į mokyklas nemaža dalis vaikų ateina nesugydytais dantimis, nors vaikų dantų gydymas kompensuojamas Ligonių kasų. Taip, būna eilių, reikia palaukti, bet galimybė tikrai yra. Patarčiau tėveliams atvesti vaikus pas gydytojus odontologus ne tik tada, kai reikia pažymų ir jokių būdu neužleisti prasidėjusių dantukų problemų”, – primena gydytoja odontologė K. Starovoitovienė.
Dantų pastos ir šepetėliai – pagal amžiaus grupes
Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva teigia, kad parduotuvėse galima rasti gausų asortimentą tiek suaugusiųjų, tiek vaikų burnos priežiūrai skirtų prekių.
„Turime įvairaus amžiaus vaikams skirtų dantų pastų ir minkštų šepetėlių, kurie užtikrina švelnų dantukų valymą, nepažeidžiant emalio. Vaikams skirtos burnos higienos priemonės – žaisminguose pakuotėse, dantų pastas galima rinktis patinkančių skonių: taip dantukų priežiūra vaikui nesukels diskomforto ir virs maloniu ritualu. Tėvams svarbu atkreipti dėmesį į gamintojų informaciją ir rinktis priemones būtinai pagal vaiko amžių“, – sako O. Suchočeva.
Ji primena, kad visada verta pasinaudoti akcijomis ir nusipirkti higienos priemonių atsargai. Be to, norintys sutaupyti prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvėse visoje Lietuvoje gali rasti daugiau kaip 600 prekių, kurių įprastos kainos yra bene žemiausios rinkoje, tad renkantis burnos priežiūros priemones galima rasti pigiausių jų variantų.