Lietuvos darbo rinka išgyvena transformaciją, kurią žymi du esminiai pokyčiai: didėjantis aukštos kvalifikacijos talentų poreikis ir dirbtinio intelekto (DI) proveržis, keičiantis darbo pobūdį ir darbuotojams keliamus reikalavimus. Investavimas į jaunų specialistų ugdymą išlieka aktualus, tačiau šiandien įmonės, siekdamos didesnio efektyvumo sudėtingoje verslo aplinkoje, ypač medžioja patyrusius aukštos kompetencijos profesionalus, gebančius kurti pridėtinę vertę organizacijai.
Reklama
Pasak Mato Martinkėno, „PeopleLink“ Technologijų personalo atrankos vadovo ir partnerio, bendrai darbo rinkoje šiandien yra itin geidžiami pardavimų srities specialistai, duomenų, sistemų analitikai bei gamybos ir energetikos srities inžinieriai.
„Šių specialistų trūkumo priežastis – spartesnis nei pasiūla srities augimas. Duomenų srities specialistai auga į DI sritį, kompetentingi pardavimų specialistai padeda pasiekti ambicingesnius įmonių tikslus, o energetikos ir gamybos inžinierių trūkumą stebime jau daug metų“, – pasakoja talentų atrankos ekspertas.
Jis teigia, kad kiekvienais metais didėja ir konkrečių sistemų, tokių kaip SAP ir „Salesforce“ specialistų Lietuvoje poreikis – šios tampa atskiromis, gerai apmokamomis kompetencijomis. Dažniausiai tokių specialistų galima rasti didelėse, tarptautinėse organizacijose, jų darbas yra kiek daugiau apmokamas negu su kitomis sistemomis (pavyzdžiui, „Microsoft ERP“ produktais ir pan.) dirbančių inžinierių, specialistų ar projektų vadovų pozicijos.
Eglė Taraškevičiūtė-Koryznienė, „Girteka“ Talentų ir organizacijos vystymo vadovė, pritaria, kad darbuotojai, kurie moka dirbti su duomenimis – geba juos analizuoti, apibendrinti ir padėti priimti sprendimus, – yra ypač laukiami.
„Šiuo metu labiausiai jaučiame duomenų analitikų, IT ir skaitmenizacijos kompetencijų poreikį, nes daug procesų keliame į sistemas ir nuolat ieškome, kaip jas tobulinti. Labiausiai vertiname ne vien konkrečią specialybę, o gebėjimų derinį: technologijų naudojimą, greitą prisitaikymą prie pokyčių ir norą ieškoti efektyvesnių sprendimų“, – sako ji.
Anot pašnekovės, šie specialistai „Girtekoje“ turi galimybę dirbti tarptautinėje, tarpkultūrinėje įmonėje ir suvokti platų sektoriaus paveikslą – prisidėti prie visos logistikos grandinės, kurią sudaro transporto vadyba, operacijos, skaitmenizacijos procesai, duomenų integracija, poveikio aplinkai ir bendrai šalies ir regiono ekonomikai vertinimas. DI specialistų rinka Lietuvoje
„Svarbu ir tai, kad apie 30 proc. kolegų kasmet žengia karjeros laipteliu. Turime mokymus, mentorystės programas, kalbų kursus, vadovų klubą. Be to, įmonė investuoja į skaitmenizaciją ir technologijas: nuo telematikos iki poveikio aplinkai stebėsenos sprendimų, duomenų valdymo iki didelio masto SAP projektų. Tai ypač vertina specialistai, kurie nori augti kartu su modernia infrastruktūra“, – teigia ji.
Reklama
Pradedančiuosius IT srityje keičia DI
Pasak M. Martinkėno, darbdaviams dalią palengvino ir dalį paprastų užduočių automatizavęs DI. Tačiau tai darbo rinkoje pasireiškia ne masiniu žmonių pakeitimu, o procesų efektyvinimu ir rutininių užduočių automatizavimu. DI sumažino kai kurių pradedančiųjų darbuotojų – asistentų, jaunesniųjų specialistų – poreikį, ypač IT srityje. Tai, anot jo, didina duomenų inžinierių poreikį, kurie vis sparčiau tampa DI inžinieriais, nors rinkoje jų dar nėra daug.
E. Taraškevičiūtės-Koryznienės teigimu, „Girtekoje“ DI plačiai naudojamas planavimo funkcijoms, taip pat testuojamos pagalbinės komunikacijos priemonės, padedančios vairuotojams gauti informaciją po įprastų darbo valandų, ir įrankiai, leidžiantys automatiškai suvesti klientų užsakymus į sistemas.
„Pagrindinis DI tikslas – optimizuoti procesus ir automatizuoti rutinines užduotis, kad kolegos galėtų skirti daugiau dėmesio sudėtingesniems, žmogiško sprendimo reikalaujantiems klausimams“, – dalijasi ji.
Nepaisant DI proveržio, ekspertai tvirtina, kad DI nepakeičia pozicijų, kuriose būtinas žmogiškas ryšys ir sprendimų priėmimas sudėtingose, nestandartinėse situacijose.
„Tarp tokių pozicijų – vadovų, personalo valdymo, klientų santykių palaikymo ir vairuotojų pozicijos. Vairuotojo darbas reikalauja atsakomybės, lankstumo ir sprendimų kelyje, kur technologijos dar ilgai negalės visiškai pakeisti žmogaus“, – sako E. Taraškevičiūtė-Koryznienė. Poreikis tik augs, o specialistų dar trūksta
Susidomėjimas DI studijomis augo kartais
Susidomėjimas profesijomis, susijusiomis su DI, verslo analitika ir aukštos kvalifikacijos IT kompetencijomis, auga ir tarp studentų. Anot VILNIUS TECH prof. dr. Daliaus Mažeikos, Fundamentinių mokslų fakulteto dekano, DI studijų studentų skaičius magistrantūroje 2024–2025 m. išaugo net tris kartus, o bakalauro studijose – 20 proc.: „Didėjo ne tik stojančiųjų skaičius, bet ir jų motyvacija, o studentai vis dažniau renkasi tarpdisciplinines programas, jungiančias technologijas, matematiką, informatiką ir duomenų mokslą.“
Fakulteto prof. dr. Simona Ramanauskaitė pabrėžia, kad DI studijas renkasi ne tik ką tik baigusieji mokyklą, bet ir tie, kurie jau turi darbo patirties. Be to, magistrantūros programos pritraukia net socialinių mokslų studentų, kurie siekia įgyti duomenimis grįsto sprendimų priėmimo įgūdžių.
„Pastebimas ir moterų įsitraukimas: pavyzdžiui, Dirbtinio intelekto sprendimų valdymo magistro studijų programoje studijuoja 40 proc. merginų, nors prieš keletą metų šis skaičius nesiekė 10 proc.“, – dalijasi ji.
Prof. dr. D. Mažeika nurodo, kad verslas keičia savo požiūrį: anksčiau įmonės teiraudavosi, kur galima pritaikyti DI, o šiandien jau klausia, ar galima padėti kuriant ar diegiant DI paremtus sprendimus, ir prašo rekomenduoti studentų.
„Šių kompetencijų poreikis toliau augs, nes DI ir duomenų analitika tampa nebe siaura IT sritimi, o gebėjimu, reikalingu beveik kiekviename sektoriuje. Darbdaviai aktyviai ieško hibridinių kompetencijų turinčių žmonių, galinčių sujungti ekonomikos, rinkodaros ar sveikatos priežiūros žinias su duomenų analitika ir DI įrankiais. Tai reiškia, kad vien techninių gebėjimų šiandien nepakanka – vertinamas gebėjimas matyti plačiau, turimas sisteminis požiūris“, – teigia jis.