Dalis žmonių su tuo gyvena tyliai. Kiti ieško sprendimų internete. Būtent čia atsiranda įmonė, kurią dabar žino tiesiog kaip Kilo. Iki 2025 metų pabaigos ji veikė po pavadinimu Kilo Health, tačiau pervadinimas atspindi platesnį veiklos lauką – ne tik skaitmeninė sveikata, bet ir platesni gyvenimo būdo sprendimai.
Reklama
Tai Lietuvoje įkurta skaitmeninės sveikatos ir gyvenimo būdo technologijų bendrovė, kurianti programėles ir platformas, padedančias planuoti mitybą, sekti fizinį aktyvumą ir rūpintis savijauta. Ne gydymo įstaiga. Ne klinika. O įrankiai, kurie padeda susidėlioti kasdienius sprendimus – ką valgyti, kada judėti, kaip sekti progresą.
Skamba paprastai. Bet paprastumas dažnai ir yra sudėtingiausia dalis.
Nuo Vilniaus iki pasaulinės rinkos
Kilo įkurta 2013 metais Vilniuje kaip nedidelė technologijų komanda. Pradžioje sveikatos programėlių buvo daug, tačiau jos dažniausiai buvo fragmentiškos: viena skaičiuoja kalorijas, kita – žingsnius, trečia – primena gerti vandenį.
Ilgainiui įmonė pradėjo kurti atskirus, savarankiškus produktus, orientuotus į konkrečias problemas. Ne abstrakčią „gerą savijautą“, o aiškius tikslus: numesti svorio, pagerinti metabolinę sveikatą, subalansuoti mitybą, sumažinti kraujospūdį.
Per daugiau nei dešimtmetį veikla išsiplėtė į dešimtis rinkų. Produktai naudojami visame pasaulyje, o komanda išaugo iki kelių šimtų specialistų – nuo programuotojų iki mitybos ekspertų.
Lietuvos mastu tai nemažas skaičius. Globaliame kontekste – konkurencija milžiniška. Ir vis dėlto, iš mažos šalies sukurti globalų skaitmeninį verslą – tai jau savaime išskirtinė istorija.
Produktai, kurie sprendžia labai konkrečius klausimus
Apie Kilo dažniausiai sužinoma per konkrečias programėles. Viena žinomiausių – Keto Cycle, orientuota į ketogeninę mitybą.
Ketogeninė dieta vieniems tampa proveržiu, kitiems – per griežta. Programėlė siūlo individualizuotą planą, receptus, progresą atspindinčias ataskaitas. Viskas aiškiai sudėliota. Be perteklinių paaiškinimų.
Reklama
Tačiau portfelis tuo nesibaigia. Kuriami sprendimai, susiję su:
protarpiniu badavimu,
žarnyno veiklos gerinimu,
kraujospūdžio kontrole,
emocinės savijautos stiprinimu,
fizinio aktyvumo planavimu.
Kiekvienas produktas veikia tarsi atskiras startuolis vienos organizacijos viduje. Skirtingos komandos, skirtingos auditorijos, bet ta pati logika – aiškus tikslas ir struktūra.
Ne visi ieško revoliucijos. Dažnai reikia tik plano. Ir priminimo jo laikytis. Verslas be įsipareigojimų
Skaitmeninės sveikatos srityje personalizacija tapo savaime suprantama. Užpildomas klausimynas – ir sistema sugeneruoja planą.
Kilo produktai remiasi šiuo principu. Įvedamas amžius, svoris, ūgis, atsakymai apie įpročius, tikslus. Algoritmas parenka rekomendacijas.
Ar tai prilygsta individualiai gydytojo konsultacijai? Ne. Ir to neslepia pats modelis. Tai struktūruota, duomenimis paremta rekomendacijų sistema.
Kai kuriems žmonėms to pakanka. Kiti supranta, kad reikia papildomo profesionalaus įvertinimo.
Skaitmeninis įrankis gali padėti pradėti. Bet sprendimus vis tiek priima žmogus.
Verslo modelis, kuris ne visiems patinka
Dauguma produktų veikia prenumeratos principu. Tai reiškia, kad už prieigą prie turinio ir funkcijų mokama periodiškai.
Toks modelis technologijų pasaulyje įprastas. Tačiau sveikatos tema jautresnė. Jei vartotojas tikisi greitų rezultatų, o jų nepajunta, nusivylimas stipresnis nei kitose srityse.
Viešoje erdvėje pasitaiko atsiliepimų apie sudėtingesnį prenumeratos nutraukimą ar netikėtą atnaujinimą. Tokie atvejai nėra unikalūs šiai įmonei, bet sveikatos srityje reputacija tampa itin svarbi.
Pasitikėjimas čia svarbesnis nei bet kurioje kitoje programėlių kategorijoje. Žmonės dalijasi jautria informacija – svoriu, sveikatos rodikliais, emocine būkle. Todėl skaidrumas nėra papildoma vertė. Tai būtinybė.
Skaičiai, kurie kalba, bet ne viską pasako
Per veiklos metus Kilo produktai buvo atsisiųsti milijonus kartų. Pajamos skaičiuojamos dešimtimis ar net šimtais milijonų eurų per metus – priklausomai nuo laikotarpio.
Ar tai daug? Lietuvos technologijų sektoriuje – taip, tai viena ryškesnių istorijų.
Tačiau skaičiai patys savaime neatsako į svarbiausią klausimą – kiek žmonių iš tikrųjų pakeitė savo įpročius.
Skaitmeninė sveikata dažnai veikia ne per dramatiškus pokyčius, o per mažus kasdienius sprendimus. Vienas papildomas pasivaikščiojimas. Mažiau cukraus. Reguliarus miegas.
Vidinė struktūra: daug mažų komandų vietoje vienos didelės
Organizacijos viduje produktai dažnai kuriami kaip atskiri vienetai. Kiekviena komanda turi savus tikslus, biudžetą, atsakomybę už rezultatą.
Toks modelis leidžia greičiau testuoti idėjas. Jei produktas neveikia – jis koreguojamas arba uždaromas. Jei pasiteisina – plečiamas.
Technologijų pasaulyje tai gana įprasta. Tačiau sveikatos srityje eksperimentavimas turi ribas. Ne visos idėjos gali būti tik rinkos testas. Reikia atsargumo.
Būtent čia atsiranda balansas tarp verslo ir atsakomybės. Ir jis nėra paprastas.
Skaitmeninė sveikata – mada ar ilgalaikė kryptis?
Pastaraisiais metais išmanieji laikrodžiai matuoja pulsą, miegą, net streso lygį. Programėlės skaičiuoja kalorijas, analizuoja maisto sudėtį, siūlo meditacijas.
Tai nebe mada. Tai įpročių dalis.
Kilo veikia šiame kontekste – ten, kur technologija susitinka su kasdieniais pasirinkimais. Ne operacinėje. Ne laboratorijoje. O virtuvėje, sporto salėje, miegamajame.
Vis dėlto technologija nepakeičia gydytojo. Jei atsiranda rimti sveikatos sutrikimai, programėlė tampa tik papildomu įrankiu, o ne sprendimu.
Ir tai svarbu suprasti.
Kodėl ši įmonė dažnai minima Lietuvoje?
Lietuvoje technologijų sektorius auga, tačiau globaliai atpažįstamų vardų nėra daug. Kilo dažnai įvardijama kaip viena iš didesnių sėkmės istorijų. 2025-ieji transporto sektoriuje
Ne dėl to, kad kuria revoliuciją. O dėl masto.
Globali auditorija, reikšmingos pajamos, didelė komanda – tai retas derinys regione.
Tačiau su mastu ateina ir atsakomybė. Kuo daugiau vartotojų, tuo daugiau skirtingų patirčių. Vieniems produktai padeda. Kiti lieka nusivylę.
Skaitmeninė sveikata nėra universali formulė. Ji veikia tada, kai žmogus pasiruošęs keistis.
Ateitis: daugiau duomenų, daugiau personalizacijos
Dirbtinis intelektas, biometriniai duomenys realiuoju laiku, išmanesni algoritmai – visa tai jau formuoja kitą skaitmeninės sveikatos etapą.
Galima įsivaizduoti programėles, kurios analizuoja ne tik įvestus duomenis, bet ir realų pulsą, miego kokybę, aktyvumo pokyčius. Planai galėtų keistis kasdien, o ne kas savaitę.
Ar tai bus tobula? Greičiausiai ne.
Sveikata visada išliks sudėtinga. Įtakos turi stresas, genetika, aplinka, net socialiniai veiksniai.
Tačiau technologija gali padaryti vieną dalyką – suteikti struktūrą. O struktūra dažnai yra pirmas žingsnis iš chaoso.
Vakare, kai žmogus pavargęs atsiverčia telefoną ir mato aiškų planą – ką valgyti rytoj, kada judėti, kiek vandens išgerti – kartais to užtenka. Ne todėl, kad algoritmas stebuklingas. O todėl, kad atsiranda kryptis.