Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad psichologinis smurtas (visuomenėje dažnai vadinamas mobingu) yra viena rimčiausių problemų, galinčių kilti darbo aplinkoje. Tai ne tik daro žalą darbuotojų sveikatai ir gerovei, bet ir pažeidžia įstatymus.
Reklama
Kokius įrodymus VDI turi pateikti darbuotojas?
Jeigu darbuotojas dėl psichologinio smurto kreipiasi su skundu į VDI, jo tyrimas priklauso nuo to, iš kokio asmens patiriamas nepriimtinas elgesys. Jei smurtą taiko bendradarbis ar tiesioginis vadovas, pirmiausia svarbu, ar darbuotojas apie situaciją informavo darbdavį ir kokių veiksmų šis ėmėsi. Tokiu atveju darbuotojui pakanka įrodymų, patvirtinančių kreipimosi į darbdavį faktą – pavyzdžiui, el. laiško, kuriuo buvo išsiųstas pranešimas.
Jeigu psichologinį smurtą taiko įmonės vadovas, VDI atlieka tyrimą: renkama ir vertinama visa įmanoma medžiaga – dokumentai, SMS žinutės, el. laiškai, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų paaiškinimai.Psichologinis smurtas darbe
Kaip vertinama situacija?
„Kiekviena situacija yra individuali, ją VDI specialistai vertina objektyviai – remiamasi faktais, įrodymais ir aplinkybių visuma. Svarbu atskirti įprastus darbo proceso aspektus – darbdavio teisę organizuoti darbą, kontroliuoti rezultatus ir reikšti konstruktyvią kritiką – nuo situacijų, kai darbuotojas yra žeminamas, įžeidinėjamas ar neproporcingai spaudžiamas“, – pažymi Liudmila Mironovienė, Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė.
Ar pagrįstos darbuotojų baimės, kad skundas nebus išgirstas?
L. Mironovienė akcentuoja, kad kiekvienas darbdavys privalo turėti pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą nagrinėjimo tvarką, kurioje turi būti reglamentuota, kaip darbuotojai gali kreiptis pagalbos. Jei kyla abejonių, ar konkreti situacija priskirtina psichologiniam smurtui, darbuotojai gali pasikonsultuoti su VDI specialistais telefonu arba rasti informaciją VDI tinklalapyje. Smurtas artimoje aplinkoje
Reklama
Ar situacija gerėja?
L. Mironovienės vertinimu, Lietuvoje požiūris į darbo kultūrą pamažu keičiasi: darbuotojai drąsiau praneša apie netinkamą elgesį, o darbdaviai tampa sąmoningesni. „Vis daugiau darbdavių supranta, kad rūpintis darbuotojų psichologine gerove yra jų atsakomybė, – pabrėžia Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja. – Ir tai leidžia tikėtis, kad, žvelgiant perspektyviai, situacija Lietuvoje gerės.“ Tarp psichologinio smurto ir nekaltų juokelių – slidi riba