Mintis apie katę su pavadėliu dar prieš dešimtmetį daug kam atrodė keista. Katės – nepriklausomos, savarankiškos, vaikšto kur nori. Tačiau realybė pasikeitė. Vis daugiau kačių gyvena butuose, be galimybės saugiai išeiti į lauką.
Reklama
Ir tada atsiranda klausimas – kaip pripratinti katę prie pavadėlio taip, kad tai netaptų kova?
Ne visos katės bus pasivaikščiojimų entuziastės. Bet daliai jų saugūs išėjimai į lauką gali tapti prasminga aplinkos praturtinimo forma. Svarbiausia – tempas. Ir supratimas, kad skubėjimas čia viską sugadina.
Ar kiekviena katė gali išmokti vaikščioti su pavadėliu?
Teoriškai – taip. Praktiškai – ne visoms to reikia.
Drąsesnės, smalsesnės katės paprastai prisitaiko lengviau. Ypač jei socializacija pradėta ankstyvame amžiuje, iki 3–4 mėnesių.
Vyresnės, jautresnės ar labai teritorinės katės gali patirti daugiau streso. Tokiu atveju pasivaikščiojimai neturi būti tikslas bet kokia kaina.
Svarbiausias kriterijus – katės emocinė būsena. Jei gyvūnas sustingsta, slepiasi, kvėpuoja tankiai ar bando išsilaisvinti – tai ženklas, kad tempas per greitas.
Jei po kelių bandymų gyvūnas rodo aiškius streso ženklus:
nuolatinis bandymas išsilaisvinti,
garsus miaukimas,
agresija,
atsisakymas ėsti po išėjimų,
verta sustoti ir įvertinti, ar tikrai būtina tęsti.
Ne kiekviena katė turi tapti „vaikštančia lauke“.
Dažniausios klaidos
Per greitas tempas. Pirmas išėjimas į triukšmingą vietą. Tempimas už pavadėlio, kai katė sustoja. Petnešų uždėjimas jėga. Tikėjimasis, kad katė vaikščios kaip šuo.
Katės nevaikšto šalia. Jos tyrinėja.
Kartais atsisėda ir 10 minučių stebi krūmą. Ir tai normalu.
Kaip atpažinti stresą?
Kūno kalba daug pasako.
Streso ženklai:
ausys prigludusios atgal,
uodega stipriai prigludusi prie kūno,
išplėstos vyzdžiai,
žemas kūno laikysena,
šnypštimas ar urzgimas.
Jei šie požymiai nuolatiniai, išėjimai turėtų būti nutraukti arba atidėti.
Ar skanėstai padeda?
Taip, bet saikingai.
Skanėstas gali:
sukurti teigiamą asociaciją,
sumažinti įtampą,
paskatinti judėjimą.
Tačiau jis neturėtų tapti spaudimo įrankiu. Jei katė atsisako skanėsto – tai gali būti ženklas, kad ji per daug įsitempusi.