R. Laurinavičius. Lietuvos švietimo sistema – TOP 1 Europoje: misija įmanoma

Rytis Laurinavičius, „Unicorns Lithuania“ valdybos narys, „Omnisend“ vadovas

Reklama

Lietuva pastaraisiais dešimtmečiais keldama tikslus švietime orientuojasi į Europos arba EBPO vidurkius ir daugeliu atvejų juos pasiekė. Toks veikimo modelis veikė, siekiant tapti vidutiniokais, tačiau lyderiai turi kelti ambicingesnius tikslus. Pavyzdžiui, Lietuvos švietimo sistema – TOP 1 Europoje pagal PISA rezultatus.

PISA (Programme for International Student Assessment) yra globalus moksleivių žinių vertinimo tyrimas, kuris leidžia kas trejus metus objektyviai palyginti šalių švietimo sistemos kokybę per 15-mečių pasiekimų lygį matematikos, skaitymo ir gamtos mokslų srityse. 10 metų senumo Toyota, Honda ir Volkswagen

Tyrimais įrodyta, kad aukštas PISA reitingas turi tiesioginę teigiamą įtaką ekonomikai. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija skaičiuoja, kad, jei valstybė padidintų PISA rezultatus 25 taškais iki 2030 m., tos valstybės ekonomika jau 2042 metais būtų 3 proc. didesnė, lyginant su situacija be šio pagerėjimo. Iki 2050 m. šis efektas pasiektų 5,5 proc., o 2070-aisiais – net 14,2 proc. BVP. Deja, Lietuvos PISA rezultatai – vidutiniai pasauliniu mastu ir silpni Europos kontekste, tai parodo neišnaudotas galimybes proveržiui.

Ar 25 taškų pagerėjimas PISA realus? Lietuva šiuo metu nuo Estijos atsilieka 39 taškais. Pavyzdžiui, Lenkija padarė 29 taškų šuolį nuo 2000 iki 2006 metų, įgyvendindama reformas. Todėl pasiekti panašų progresą Lietuvoje yra įmanoma, jei bus imamasi tinkamų veiksmų. 10 metų senumo Audi, BMW ir Mercedes-Benz

6 pagrindiniai veiksniai, mažinantys mokinių pasiekimus PISA tyrime Lietuvoje:

• Regioniniai skirtumai. Sostinės mokinių rezultatai yra vidutiniškai 76 balais aukštesni nei kaimo ir miestelių mokyklose, o kitų didmiesčių mokiniai nuo Vilniaus atsilieka 24 balais. Jei Vilniaus rezultatus lygintume su kitomis Europos šalimis, miestas taptų švietimo lyderiu. Įdomu tai, kad valstybės lėšos, skiriamos mokiniui Vilniuje, yra mažesnės už šalies vidurkį.
• Mokomoji kalba. Lietuvoje mokiniai, besimokantys lietuvių kalba, pasiekia vidutiniškai 51 balu geresnius rezultatus nei tie, kurie mokosi lenkų kalba. Panašūs skirtumai pastebimi Estijoje, kur mokiniai, besimokantys estų kalba, lenkia mokinius, kurie mokosi rusų kalba 42 balais. Estija jau priėmė sprendimą ugdymą vykdyti tik estų kalba. Trečius metus iš eilės „Telia“ tarp tvariausių pasaulio kompanijų
• Socialinis, ekonominis ir kultūrinis statusas (ESCS). Mokinių pasiekimai reikšmingai susiję su šeimos ESCS padėtimi. Aukščiausio 10 proc. ESCS mokinių rezultatai yra net 227 balais aukštesni nei žemiausio 10 proc. ESCS mokinių. Tai rodo, kad socioekonominiai veiksniai vis dar stipriai veikia mokymosi galimybes Lietuvoje.
• Pamokų praleidimas. Lietuvoje mokiniai per savo mokymosi laikotarpį praleidžia tiek pamokų, kad jų visuma prilygsta vieneriems mokslo metams. PISA tyrimas rodo, kad vėlavimas į mokyklą bent kartą per dvi savaites gali sumažinti mokinių rezultatus 22 balais, o kelios praleistos pamokos mažina rezultatus net 50 balų.
• Saugumas mokykloje. Mokiniai, kurie jaučiasi nesaugūs klasėje, vidutiniškai pasiekia 35 balais žemesnius rezultatus nei tie, kurie jaučiasi saugiai. Tai rodo, kad mokyklos emocinis klimatas turi tiesioginį poveikį mokinių pasiekimams. Kada geriausia plauti automobilį? 5 patarimai, kurie padės švara džiaugtis ilgiau
• Socialiniai ryšiai ir bendruomeniškumas. Mokiniai, kurie jaučiasi vieniši ar nepritapę mokykloje, pasiekia prastesnių rezultatų. Tie, kurie jaučiasi izoliuoti, vidutiniškai pasiekia 29 balais žemesnius rezultatus nei tie, kurie jaučiasi mokyklos dalimi.

Lietuvos švietimo sistemos rezultatai tiesiogiai veikia šalies ekonomikos augimą ir visuomenės gerovę. Aukštesnė švietimo kokybė ne tik suteiks mokiniams geresnes galimybes ateityje, bet ir sustiprins visos šalies ekonomikos augimą. Dirbtinis intelektas mokykloje