Finansų technologijų bendrovė „OpenAssets“ lapkričio 10 d. pranešė įsteigusi „OpenAssets Middle East Limited“ Abu Dabio tarptautiniame finansų centre ADGM ir prisijungusi prie „Hub71“ technologijų ekosistemos. Bendrovė nori regione siūlyti infrastruktūrą tokenizuoto turto rinkoms. Šis pranešimas patvirtina įmonės padalinio atsiradimą, tačiau nėra automatinis visų finansinių veiklų licencijavimo patvirtinimas.
Kas pasikeitė ir kaip veikia sprendimas?
Tokenizacija leidžia turto teises ar finansinius instrumentus reprezentuoti skaitmeniniais vienetais. Kad tokia rinka veiktų, reikia ne tik išleisti vienetus, bet ir nustatyti dalyvių tapatybę, vykdyti atsiskaitymus, sekti nuosavybę, suderinti atitikties procesus ir prižiūrėti sistemą. „OpenAssets“ tokias funkcijas siūlo jungti į vieną technologinį pagrindą.
Kas moka ir iš ko susidaro pajamos?
Potencialūs klientai – finansinės įstaigos, rinkų operatoriai ir institucijos. Ekonominis modelis panašus į B2B finansinės infrastruktūros tiekimą, tačiau konkrečių paslaugų tarifų ir naujų klientų skaičiaus pranešime nėra. Todėl negalima teigti, kad įsteigtas padalinys jau uždirbo apibrėžtą pajamų sumą.
Ekonominė nauda klientui atsiranda tik tada, kai gaunama vertė viršija įsigijimo, įdiegimo, aptarnavimo ir papildomų darbuotojų veiksmų kainą. Net jei technologija padeda greičiau atlikti vieną operaciją, tai nebūtinai reiškia, kad bendrovės pelnas išauga tokiu pačiu procentu. Verslo atvejo skaičiavimuose reikėtų atskirai vertinti apyvartą, bendrąjį pelną, darbuotojų laiką ir vienkartines išlaidas.
Ką svarbu įvertinti prieš kopijuojant verslo modelį?
Svarbiausi klausimai – finansinių paslaugų licencijavimas, klientų turto apsauga, rinkos likvidumas, kibernetinis saugumas ir tarpvalstybinės taisyklės. Net techniškai patogi platforma negali pakeisti reguliuotojo leidimų ten, kur jie būtini.
Prieš priimant komercinį sprendimą verta paprašyti kelių panašaus dydžio klientų atvejų, pasidomėti sutarties nutraukimo sąlygomis ir pasitikrinti, ar skelbiami rezultatai pasiekti savarankiškame bandyme. Dalis efekto gali priklausyti nuo rinkos, darbuotojų patirties ar partnerių tinklo, o ne tik nuo paties produkto. Tokia patikra apsaugo nuo pernelyg optimistinio pelningumo vertinimo.
Ar tai galima pritaikyti Lietuvoje?
Lietuvos finansinių technologijų įmonėms tokios istorijos aktualios vertinant paslaugų eksportą į Persijos įlankos rinkas. Tačiau reikėtų skirtingai vertinti paprastos programinės infrastruktūros tiekimą ir reguliuojamą vertybinių popierių ar mokėjimų paslaugų teikimą.
Jei institucija per metus naudotų tris atskiras sistemas, kurių kiekvienos priežiūrai skirtų po 40 tūkst. eurų, bendra hipotetinė priežiūros suma būtų 120 tūkst. eurų. Vieninga sistema ekonomiškai naudingesnė tik jei jos licencijos, integracijų, saugumo ir atitikties išlaidos būtų mažesnės. Tai iliustracija, o ne konkretaus tiekėjo kainodara.
Kodėl finansų infrastruktūra nėra tas pats, kas finansinė įstaiga?
Technologijų tiekėjas gali kurti įrankius, su kuriais bankas ar kita licencijuota institucija administruoja turtą, tačiau pats ne visada tampa tokių paslaugų teikėju. Šis skirtumas ypač svarbus skaitmeninio turto rinkose, kur rinkodaros pranešimuose neretai vienu žodžiu apibūdinami labai skirtingi produktai. Vertinant naują padalinį Abu Dabyje reikia atskirai patikrinti juridinio asmens registraciją, priklausomybę ekosistemai ir konkrečius reguliacinius leidimus. Lietuvos skaitytojui tai naudinga pamoka apie B2B technologijų eksportą: veiklos pradžia naujoje jurisdikcijoje pirmiausia sukuria galimybę aptarnauti klientus, o ne automatiškai įrodo pardavimus.
Kokį įrodymą verta gauti prieš priimant sprendimą?
Prieš išleidžiant pinigus panašiam projektui Lietuvoje verslininkui verta paprašyti ne vien pristatymo skaidrių, bet ir konkretaus veikiančio kliento atvejo. Naudingiausi trys dokumentai būtų aiškus kainynas, įgyvendinimo sąnaudų sąrašas ir laikotarpis, per kurį buvo matuojamas rezultatas. Taip pat verta iš anksto apibrėžti, kas laikoma nesėkme: per mažas klientų skaičius, per didelė darbuotojų apkrova ar sunkiai valdoma techninė rizika. Šie klausimai neatsakyti vien naujienų pranešimu, todėl bet koks verslo sprendimas turėtų remtis papildoma patikra. Vadinasi, aprašomą naujovę reikėtų vertinti kaip idėją, kurią dar būtina išbandyti vietinėmis sąlygomis, o ne kaip universalią formulę.
Ko dar trūksta patikimai išvadai?
Stipresnei analizei reikėtų nepriklausomai patikrinti padalinio turimus leidimus, jo klientų sąrašą ir realius įgyvendinimus. Kol kas istorija geriau tinka finansinių technologijų verslo modelio pristatymui.
Apibendrinant, šios istorijos vertė yra ne vien technologinis pavadinimas ar reklaminis pažadas. Ji parodo konkrečią problemą, kurią verslas bando spręsti, galimą mokantį klientą ir ribas, už kurių rezultatai dar neįrodyti. Tai atspirties taškas savarankiškai Lietuvos rinkos analizei, o ne garantuotas uždarbio receptas.
Iliustracija: Soubhik / Unsplash.
Šaltiniai: PR Newswire.
Diskusija (0)
Kol kas komentarų nėra. Parašykite pirmąjį.
Registruotis nereikia, jeigu svetainės komentarų nustatymai to nereikalauja. Komentarai gali būti moderuojami. Reklama ir šlamštas neleidžiami.