ORLEN Lietuva: ką iš tikrųjų reiškia būti didžiausia Lietuvos įmone pagal pajamas?

Lietuvoje nėra daug įmonių, kurios būtų matomos iš tolo. Ne reklama, ne šūkiais, o tiesiog mastu. ORLEN Lietuva yra viena iš jų. Pagal pajamas tai didžiausia šalies įmonė, ir tas faktas dažnai minimas, bet rečiau paaiškinamas. Ką iš tikrųjų reiškia toks dydis. Iš kur jis atsiranda. Kodėl apie šią bendrovę kalbama ne tik ekonomikos naujienose, bet ir politiniuose, energetiniuose, net kasdieniuose kontekstuose.

Reklama

ORLEN Lietuva – didžiausia Lietuvos įmonė pagal pajamas – skamba kaip antraštė. Bet už jos slypi daug sluoksnių, kuriuos verta išnarplioti be pompastikos.

Pajamos, kurios sunkiai telpa į kasdienį mastelį

Kai kalbama apie ORLEN Lietuva pajamas, dažniausiai minimi skaičiai su devyniais nuliais. Metinės pajamos dažnais metais viršija 6–8 mlrd. eurų, o kai naftos kainos aukštesnės – ir dar daugiau. Lietuvos mastu tai išskirtinis dydis. Palyginimui, dauguma kitų stambių šalies įmonių sukasi kelis kartus mažesnėse apimtyse.

Tokie skaičiai patys savaime mažai ką pasako, jei nebandyti jų „prizeminti“. ORLEN Lietuva apyvarta prilygsta reikšmingai daliai viso šalies eksporto. Tai reiškia, kad kiekvienas naftos kainų svyravimas, kiekvienas gamybos stabtelėjimas ar atsigavimas realiai jaučiamas valstybės ekonomikoje. Ne teoriškai, o per biudžeto įplaukas, darbo vietas, logistikos grandines.

Ir vis dėlto pajamos nėra tas pats, kas pelnas. Tai dažnai painiojama. ORLEN Lietuva dirba labai didelių apyvartų, bet ir labai didelių sąnaudų versle. Žaliavos brangios, energetika kainuoja, logistika sudėtinga. Būna metų, kai pajamos rekordinės, bet pelnas – santūrus. Būna ir atvirkščiai.

Kodėl būtent ši įmonė tapo tokia didelė

ORLEN Lietuva dydis nėra atsitiktinumas. Tai vienintelė naftos perdirbimo gamykla Baltijos šalyse, įsikūrusi Mažeikiuose. Objektas pastatytas dar sovietmečiu, orientuotas į didelius srautus ir eksportą. Geografiškai – ne pats patogiausias taškas, bet strategiškai svarbus. ORLEN Lietuva“ investuoja į saulės energetiką

Po nepriklausomybės gamykla keitė savininkus, išgyveno sudėtingus laikotarpius, kol galiausiai tapo Lenkijos energetikos grupės „ORLEN“ dalimi. Nuo tada veikla labiau stabilizavosi, nors visiškai ramios fazės šiame sektoriuje beveik nebūna.

Svarbu suprasti: ORLEN Lietuva dydį lemia ne vidaus rinka. Lietuvos degalinių tinklas yra tik maža dalis. Didžioji produkcijos dalis keliauja į užsienį – per Klaipėdos uostą, per geležinkelius, į įvairias Europos rinkas. Tai eksportuojanti įmonė, kuri Lietuvoje gamina, bet mąsto daug plačiau.

Reklama

Ką reiškia būti didžiausia įmone ne popieriuje, o realybėje

ORLEN Lietuva – didžiausia Lietuvos įmonė pagal pajamas – šis statusas reiškia ir tam tikrą svorį. Ne tik ekonominį, bet ir socialinį. Mažeikių regione tai vienas svarbiausių darbdavių. Tiesiogiai dirba keli tūkstančiai žmonių, netiesiogiai – dar daugiau. Transportas, paslaugos, rangovai.

Kai gamykla dirba pilnu pajėgumu, regionas gyvesnis. Kai vyksta remontai ar sustojimai, tai jaučiama iš karto. Ne per statistiką, o per kasdienius dalykus: užsakymus, darbo grafikus, net nuotaikas.

Valstybės lygmeniu tai taip pat jautrus objektas. Energetinis saugumas, strateginės atsargos, geopolitika. ORLEN Lietuva veikla nuolat atsiduria platesniame kontekste, net jei pati įmonė to aktyviai neakcentuoja. Naujoji ORLEN strategija

Energetika be romantikos

Naftos perdirbimas nėra „švarus“ ar „gražus“ verslas. Tai sunkioji pramonė su visomis pasekmėmis. Kvapais, tarša, avarijų rizika. ORLEN Lietuva per pastaruosius metus investavo šimtus milijonų eurų į aplinkosaugą, modernizaciją, saugumą. Tai būtina ne tik dėl reguliavimo, bet ir dėl paprastos logikos – senos technologijos šiame sektoriuje kainuoja per brangiai.

Vis dėlto diskusijos dėl poveikio aplinkai niekur nedingsta. Vieniems tai neišvengiama pramonės realybė. Kitiems – argumentas, kodėl reikia spartesnio perėjimo prie alternatyvų. Tiesa, kuri dažnai nutylima: net ir sparčiai augant atsinaujinančiai energetikai, naftos produktų paklausa regione artimiausiais metais niekur nedings. Bent jau ne staiga.

ORLEN Lietuva ir degalinių kasdienybė

Daugeliui gyventojų ORLEN Lietuva vardas labiausiai pažįstamas per degalines. Kuro kainos, lojalumo kortelės, kavos aparatai. Tai matoma, apčiuopiama. Tačiau degalinės – tik ledkalnio viršūnė.

Kuro kainą lemia ne vien įmonės sprendimai. Žaliavos kaina pasaulinėse rinkose, akcizai, PVM, logistika. ORLEN Lietuva gali daryti įtaką tik daliai šios grandinės. Todėl tiesioginis ryšys „įmonė didelė – kainos didelės“ dažniausiai neatitinka realybės.

Įdomu tai, kad būtent per degalines formuojasi visuomenės emocinis santykis su visa bendrove. Nors didžioji veiklos dalis vyksta toli nuo kasdienio vartotojo akių.

Skaičiai, kurie keičiasi greičiau nei antraštės

Naftos sektorius labai cikliškas. Vienais metais ORLEN Lietuva pajamos šauna į viršų, kitais – smunka. Tai priklauso nuo kainų, geopolitikos, paklausos. 2020-aisiais pandemija smogė stipriai. Vėlesniais metais kainų šuoliai situaciją apvertė.

Todėl kalbant apie „didžiausią įmonę pagal pajamas“ svarbu matyti judėjimą, o ne vieną momentą. Šis statusas nėra garantuotas amžiams, bet kol kas ORLEN Lietuva išlieka viršuje gana stabiliai.

Tai ir paaiškina, kodėl įmonė dažnai minima ekonominėse apžvalgose. Ji tampa savotišku termometru. Kai ORLEN Lietuva rezultatai keičiasi, dažnai tai atspindi platesnius procesus.

Santykis su valstybe: daugiau nei mokesčiai

ORLEN Lietuva yra viena didžiausių mokesčių mokėtojų Lietuvoje. Akcizai, PVM, pelno mokestis, darbo santykių mokesčiai. Tai sudaro reikšmingą biudžeto dalį. Tačiau santykis su valstybe neapsiriboja skaičiais.

Energetikos sektorius visada glaudžiai susijęs su politika. Sprendimai dėl geležinkelių tarifų, uosto infrastruktūros, aplinkosaugos reikalavimų tiesiogiai veikia veiklą. Todėl dialogas nuolatinis, kartais sudėtingas, kartais gana tylus.

Tai nėra unikali situacija. Bet ORLEN Lietuva dydis reiškia, kad kiekvienas sprendimas turi didesnį svorį nei mažesnių rinkos dalyvių atveju. Paskirtas naujasis „ORLEN Lietuva“ generalinis direktorius Zbigniew Paszkowicz

Darbdavys, kuris ne visiems matomas

Viešojoje erdvėje dažniau kalbama apie pajamas, rečiau – apie žmones. ORLEN Lietuva darbuotojų struktūra gana įvairi: nuo inžinierių ir technologų iki IT specialistų, logistikos ekspertų, administracijos.

Tai ne startuolis su stalo futbolu biure. Darbas čia dažnai pamaininis, reglamentuotas, su aukštais saugos reikalavimais. Tinka ne visiems. Bet tiems, kurie renkasi stabilumą, aiškias taisykles ir ilgalaikę perspektyvą, tai svarbus darbdavys.

Regioniniu mastu tokia įmonė formuoja ir profesinį identitetą. Mažeikiuose darbas gamykloje daugeliui nėra tiesiog pareigos. Tai karjera, perduodama net per kartas.

Ateitis be garsaus deklaravimo

Kalbant apie ateitį, ORLEN Lietuva vengia skambių pažadų. Mažiau kalbų, daugiau techninių projektų. Efektyvumo didinimas, alternatyvūs produktai, emisijų mažinimas. Ne viskas vyksta greitai, ne viskas aišku iš karto.

Energetikos transformacija kelia klausimų ir šiai bendrovei. Kaip ilgai išliks tokio masto naftos perdirbimas regione. Kaip prisitaikyti prie griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų. Vienareikšmių atsakymų nėra.

Tačiau kol kas faktas išlieka paprastas: ORLEN Lietuva – didžiausia Lietuvos įmonė pagal pajamas – ne todėl, kad taip skelbiama, o todėl, kad tokia yra reali jos vieta ekonomikoje. Be dramatizavimo. Be reklaminių lozungų.

Ir kol kas tai viena iš tų įmonių, apie kurias dažnai negalvojama kasdien, bet kurių veikla tyliai persmelkia daugybę kasdienybės sluoksnių. Nuo kuro bako iki valstybės biudžeto eilučių.

„ORLEN Lietuva“ komunikacijos partnere pasirinko agentūrą „Idea prima“