Paskelbta
2 savaitės prieš-
Lietuvoje nėra daug įmonių, kurios būtų matomos iš tolo. Ne reklama, ne šūkiais, o tiesiog mastu. ORLEN Lietuva yra viena iš jų. Pagal pajamas tai didžiausia šalies įmonė, ir tas faktas dažnai minimas, bet rečiau paaiškinamas. Ką iš tikrųjų reiškia toks dydis. Iš kur jis atsiranda. Kodėl apie šią bendrovę kalbama ne tik ekonomikos naujienose, bet ir politiniuose, energetiniuose, net kasdieniuose kontekstuose.
ORLEN Lietuva – didžiausia Lietuvos įmonė pagal pajamas – skamba kaip antraštė. Bet už jos slypi daug sluoksnių, kuriuos verta išnarplioti be pompastikos.
Kai kalbama apie ORLEN Lietuva pajamas, dažniausiai minimi skaičiai su devyniais nuliais. Metinės pajamos dažnais metais viršija 6–8 mlrd. eurų, o kai naftos kainos aukštesnės – ir dar daugiau. Lietuvos mastu tai išskirtinis dydis. Palyginimui, dauguma kitų stambių šalies įmonių sukasi kelis kartus mažesnėse apimtyse.
Tokie skaičiai patys savaime mažai ką pasako, jei nebandyti jų „prizeminti“. ORLEN Lietuva apyvarta prilygsta reikšmingai daliai viso šalies eksporto. Tai reiškia, kad kiekvienas naftos kainų svyravimas, kiekvienas gamybos stabtelėjimas ar atsigavimas realiai jaučiamas valstybės ekonomikoje. Ne teoriškai, o per biudžeto įplaukas, darbo vietas, logistikos grandines.
Ir vis dėlto pajamos nėra tas pats, kas pelnas. Tai dažnai painiojama. ORLEN Lietuva dirba labai didelių apyvartų, bet ir labai didelių sąnaudų versle. Žaliavos brangios, energetika kainuoja, logistika sudėtinga. Būna metų, kai pajamos rekordinės, bet pelnas – santūrus. Būna ir atvirkščiai.

ORLEN Lietuva dydis nėra atsitiktinumas. Tai vienintelė naftos perdirbimo gamykla Baltijos šalyse, įsikūrusi Mažeikiuose. Objektas pastatytas dar sovietmečiu, orientuotas į didelius srautus ir eksportą. Geografiškai – ne pats patogiausias taškas, bet strategiškai svarbus. ORLEN Lietuva“ investuoja į saulės energetiką
Po nepriklausomybės gamykla keitė savininkus, išgyveno sudėtingus laikotarpius, kol galiausiai tapo Lenkijos energetikos grupės „ORLEN“ dalimi. Nuo tada veikla labiau stabilizavosi, nors visiškai ramios fazės šiame sektoriuje beveik nebūna.
Svarbu suprasti: ORLEN Lietuva dydį lemia ne vidaus rinka. Lietuvos degalinių tinklas yra tik maža dalis. Didžioji produkcijos dalis keliauja į užsienį – per Klaipėdos uostą, per geležinkelius, į įvairias Europos rinkas. Tai eksportuojanti įmonė, kuri Lietuvoje gamina, bet mąsto daug plačiau.
ORLEN Lietuva – didžiausia Lietuvos įmonė pagal pajamas – šis statusas reiškia ir tam tikrą svorį. Ne tik ekonominį, bet ir socialinį. Mažeikių regione tai vienas svarbiausių darbdavių. Tiesiogiai dirba keli tūkstančiai žmonių, netiesiogiai – dar daugiau. Transportas, paslaugos, rangovai.
Kai gamykla dirba pilnu pajėgumu, regionas gyvesnis. Kai vyksta remontai ar sustojimai, tai jaučiama iš karto. Ne per statistiką, o per kasdienius dalykus: užsakymus, darbo grafikus, net nuotaikas.
Valstybės lygmeniu tai taip pat jautrus objektas. Energetinis saugumas, strateginės atsargos, geopolitika. ORLEN Lietuva veikla nuolat atsiduria platesniame kontekste, net jei pati įmonė to aktyviai neakcentuoja. Naujoji ORLEN strategija
Naftos perdirbimas nėra „švarus“ ar „gražus“ verslas. Tai sunkioji pramonė su visomis pasekmėmis. Kvapais, tarša, avarijų rizika. ORLEN Lietuva per pastaruosius metus investavo šimtus milijonų eurų į aplinkosaugą, modernizaciją, saugumą. Tai būtina ne tik dėl reguliavimo, bet ir dėl paprastos logikos – senos technologijos šiame sektoriuje kainuoja per brangiai.
Vis dėlto diskusijos dėl poveikio aplinkai niekur nedingsta. Vieniems tai neišvengiama pramonės realybė. Kitiems – argumentas, kodėl reikia spartesnio perėjimo prie alternatyvų. Tiesa, kuri dažnai nutylima: net ir sparčiai augant atsinaujinančiai energetikai, naftos produktų paklausa regione artimiausiais metais niekur nedings. Bent jau ne staiga.

Daugeliui gyventojų ORLEN Lietuva vardas labiausiai pažįstamas per degalines. Kuro kainos, lojalumo kortelės, kavos aparatai. Tai matoma, apčiuopiama. Tačiau degalinės – tik ledkalnio viršūnė.
Kuro kainą lemia ne vien įmonės sprendimai. Žaliavos kaina pasaulinėse rinkose, akcizai, PVM, logistika. ORLEN Lietuva gali daryti įtaką tik daliai šios grandinės. Todėl tiesioginis ryšys „įmonė didelė – kainos didelės“ dažniausiai neatitinka realybės.
Įdomu tai, kad būtent per degalines formuojasi visuomenės emocinis santykis su visa bendrove. Nors didžioji veiklos dalis vyksta toli nuo kasdienio vartotojo akių.
Naftos sektorius labai cikliškas. Vienais metais ORLEN Lietuva pajamos šauna į viršų, kitais – smunka. Tai priklauso nuo kainų, geopolitikos, paklausos. 2020-aisiais pandemija smogė stipriai. Vėlesniais metais kainų šuoliai situaciją apvertė.
Todėl kalbant apie „didžiausią įmonę pagal pajamas“ svarbu matyti judėjimą, o ne vieną momentą. Šis statusas nėra garantuotas amžiams, bet kol kas ORLEN Lietuva išlieka viršuje gana stabiliai.
Tai ir paaiškina, kodėl įmonė dažnai minima ekonominėse apžvalgose. Ji tampa savotišku termometru. Kai ORLEN Lietuva rezultatai keičiasi, dažnai tai atspindi platesnius procesus.
ORLEN Lietuva yra viena didžiausių mokesčių mokėtojų Lietuvoje. Akcizai, PVM, pelno mokestis, darbo santykių mokesčiai. Tai sudaro reikšmingą biudžeto dalį. Tačiau santykis su valstybe neapsiriboja skaičiais.
Energetikos sektorius visada glaudžiai susijęs su politika. Sprendimai dėl geležinkelių tarifų, uosto infrastruktūros, aplinkosaugos reikalavimų tiesiogiai veikia veiklą. Todėl dialogas nuolatinis, kartais sudėtingas, kartais gana tylus.
Tai nėra unikali situacija. Bet ORLEN Lietuva dydis reiškia, kad kiekvienas sprendimas turi didesnį svorį nei mažesnių rinkos dalyvių atveju. Paskirtas naujasis „ORLEN Lietuva“ generalinis direktorius Zbigniew Paszkowicz
Viešojoje erdvėje dažniau kalbama apie pajamas, rečiau – apie žmones. ORLEN Lietuva darbuotojų struktūra gana įvairi: nuo inžinierių ir technologų iki IT specialistų, logistikos ekspertų, administracijos.
Tai ne startuolis su stalo futbolu biure. Darbas čia dažnai pamaininis, reglamentuotas, su aukštais saugos reikalavimais. Tinka ne visiems. Bet tiems, kurie renkasi stabilumą, aiškias taisykles ir ilgalaikę perspektyvą, tai svarbus darbdavys.
Regioniniu mastu tokia įmonė formuoja ir profesinį identitetą. Mažeikiuose darbas gamykloje daugeliui nėra tiesiog pareigos. Tai karjera, perduodama net per kartas.
Kalbant apie ateitį, ORLEN Lietuva vengia skambių pažadų. Mažiau kalbų, daugiau techninių projektų. Efektyvumo didinimas, alternatyvūs produktai, emisijų mažinimas. Ne viskas vyksta greitai, ne viskas aišku iš karto.
Energetikos transformacija kelia klausimų ir šiai bendrovei. Kaip ilgai išliks tokio masto naftos perdirbimas regione. Kaip prisitaikyti prie griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų. Vienareikšmių atsakymų nėra.
Tačiau kol kas faktas išlieka paprastas: ORLEN Lietuva – didžiausia Lietuvos įmonė pagal pajamas – ne todėl, kad taip skelbiama, o todėl, kad tokia yra reali jos vieta ekonomikoje. Be dramatizavimo. Be reklaminių lozungų.
Ir kol kas tai viena iš tų įmonių, apie kurias dažnai negalvojama kasdien, bet kurių veikla tyliai persmelkia daugybę kasdienybės sluoksnių. Nuo kuro bako iki valstybės biudžeto eilučių.
„ORLEN Lietuva“ komunikacijos partnere pasirinko agentūrą „Idea prima“
ORLEN Lietuva“ investuoja į saulės energetiką – naujas jėgainių parkas pradės veikti iki 2026 m.
Kas jie – Baltijos šalių TOP darbdaviai?
„ORLEN Lietuva“ 2024 m. IV ketvirčio pajamos – 1,319 mlrd. dolerių, rekordinės investicijos tęsiasi
Energetinę nepriklausomybę užtikrinančiame Būtingės terminale – 2000-asis tanklaivis
„ORLEN Lietuva“ komunikacijos partnere pasirinko agentūrą „Idea prima“
Naftos perdirbėjai: reikiamus darbuotojus auginame nuo mokyklos suolo


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Naudotų automobilių rinka Lietuvoje juda tyliai, bet nuolat. Vieni perka, kiti parduoda, treti tik lygina kainas ir laukia geresnio momento....
Socialiniai tinklai mirgėte mirga nuo dirbtinio intelekto (DI) sukurtų vizualų – nuo realistiškų produktų nuotraukų iki vaizdo įrašų, kuriuose vis...
Internetinė prekyba Lietuvoje seniai nebėra naujiena. Užsakomi telefonai, skalbyklės, laidai, net biuro kėdės. Viskas kelių paspaudimų atstumu. Tarp tokių parduotuvių...
Lietuvoje buitinės technikos ir elektronikos rinka tanki. Parduotuvės keičiasi, akcijos sukasi ratu, kainos šokinėja priklausomai nuo sezono. Tarp didžiųjų žaidėjų...
McDonald’s vardas Lietuvoje girdimas jau daugiau nei du dešimtmečius. Geltoni lankai tapo įprasta miestų dalimi – tiek Vilniuje, tiek Kaune...
Vaikų žaidimų aikštelė kieme dažnai prasideda nuo paprastos minties – kad vaikai turėtų savo erdvę. Ne tik sūpynes. Ne tik...
Palapinė – tai laikini namai. Kartais vienai nakčiai festivalyje, kartais savaitei prie ežero, o kartais kelioms dienoms kalnuose, kur oras...
Miegmaišis dažnai vertinamas kaip paprastas daiktas – suskleidi, įmeti į kuprinę, išskleidi vakare ir miegi. Tačiau kiekvienas, bent kartą sušalęs...
Hamakas dažnai siejamas su lėtu vasaros popiečiu. Švelnus siūbavimas, pavėsis, knyga ar tiesiog užmerktos akys. Atrodo paprasta – audinio gabalas...
Dviratis pats savaime jau yra pakankamas. Ratai sukasi, grandinė dirba, kelias veda į priekį. Tačiau vos tik pradėjus važinėti dažniau,...