„Rimi Lietuva“: verslo modelis, atlyginimai ir konkurentai

Jeigu bent kartą per savaitę užeinate į parduotuvę nusipirkti pieno, kavos ar kažko „greitai vakarienei“, yra nemenka tikimybė, kad atsiduriate „Rimi Lietuva“. Kartais sąmoningai, kartais iš inercijos. Kartais dėl akcijų, kartais todėl, kad ji – tiesiog pakeliui. „Rimi“ nėra garsiausiai rėkiantis žaidėjas Lietuvos mažmenos rinkoje, bet jau daugelį metų jis laikosi stabiliai. Net tada, kai rinka svyruoja, kainos erzina, o pirkėjų kantrybė – ne begalinė.

Reklama

„Rimi Lietuva“ dažnai apibūdinama kaip skandinaviška, tvarkinga, šiek tiek šaltesnė alternatyva „Maximai“ ar „Lidl“. Bet toks apibūdinimas – per daug supaprastintas. Už šio prekės ženklo slepiasi sudėtingas verslo modelis, labai žemiški atlyginimų klausimai ir konkurencija, kuri kartais primena tylų karą be patrankų, bet su kainų etiketėmis.

„Rimi Lietuva“ kontekstas: kas jie iš tikrųjų?

„Rimi Lietuva“ yra dalis didesnės Šiaurės Europos mažmeninės prekybos istorijos. Įmonė priklauso Švedijos mažmeninės prekybos grupei „ICA Gruppen“. Tai svarbi detalė, nes nuo jos prasideda daug kas: verslo kultūra, sprendimų priėmimo tempas, požiūris į darbuotojus ir net tai, kaip atrodo parduotuvės.

Skirtingai nei kai kurie vietiniai rinkos žaidėjai, „Rimi Lietuva“ nėra valdoma impulsyviai ar labai lokaliai. Daug sprendimų – ypač strateginių – ateina iš platesnio regioninio ar net skandinaviško konteksto. Tai reiškia mažiau chaoso, bet ir mažiau lankstumo. Kai kurie tiekėjai tuo skundžiasi. Kai kurie darbuotojai – taip pat.

Lietuvoje „Rimi“ pozicionuojasi kaip vidutinio segmento tinklas: ne pats pigiausias, bet ir ne premium. Toks „tvarkingas viduriukas“. Šis pasirinkimas nėra atsitiktinis – tai sąmoninga strategija, kuri turi ir pliusų, ir akivaizdžių minusų.

Verslo modelis: mažiau triukšmo, daugiau kontrolės

„Rimi Lietuva“ verslo modelis remiasi keliais gana konservatyviais, bet patikrintais principais. Čia nėra radikalių eksperimentų ar agresyvaus kainų dempingo. Vietoj to – procesai, duomenys ir ilgas žaidimas.

Pirmas dalykas – parduotuvių formatas. „Rimi“ turi viską: nuo mažų „Rimi Express“ iki didelių hipermarketų. Tačiau skirtingai nei „Maxima“, jie vengia kraštutinumų. Nėra milžiniškų sandėlių primenančių erdvių ar itin minimalistinių diskonto stiliaus parduotuvių. Viskas gana „normalu“. Net per daug.

Antras – privatūs prekių ženklai. „Rimi“ juos vysto nuosekliai ir gana tyliai. „Rimi Smart“, „Rimi Basic“, „Selection by Rimi“ – tai ne tik pigesnės alternatyvos, bet ir būdas kontroliuoti maržas. Čia slypi nemaža dalis pelno. Pirkėjas dažnai to net nepastebi.

Reklama

Trečias – lojalumo sistema. „Mano Rimi“ kortelė nėra revoliucija, bet ji veikia. Ji renka duomenis, leidžia taikyti personalizuotas akcijas ir, svarbiausia, formuoja įprotį. O įprotis mažmenoje yra auksas.

Kainų politika: nei pigiausi, nei brangiausi – bet ar tai veikia?

Vienas dažniausių klausimų apie „Rimi Lietuva“ – kainos. Ar „Rimi“ brangesnė? Atsakymas: kartais taip, kartais ne. Ir būtent čia prasideda subtilus žaidimas.

„Rimi“ retai kovoja kainomis tiesiogiai. Jie leidžia „Lidl“ būti pigiausiu, o „Maximai“ – garsiausiai šaukti apie akcijas. Patys renkasi kitą kelią: stabilias kainas, švaresnę aplinką, mažiau chaoso. Tai patinka daliai pirkėjų. Kitus erzina.

Yra toks neoficialus pirkėjų tipas – „Rimi žmogus“. Jis ateina ne ieškoti pigiausio pieno, o todėl, kad jam čia paprasčiau. Švariau. Mažiau streso. Tai emocinis pasirinkimas, ne tik ekonominis.

Tačiau infliacijos metais ši strategija ima braškėti. Kai kainos kyla visur, emocijos užleidžia vietą skaičiavimui. Ir čia „Rimi Lietuva“ susiduria su labai konkrečiu iššūkiu.

Atlyginimai „Rimi Lietuva“: realybė už kasos

Kalbėti apie atlyginimus mažmeninėje prekyboje visada nemalonu. Ne todėl, kad tai paslaptis, o todėl, kad skaičiai dažnai nuvilia. „Rimi Lietuva“ – ne išimtis.

Kasos darbuotojų atlyginimai paprastai sukasi apie rinkos vidurkį. Ne patys mažiausi, bet ir ne tokie, dėl kurių žmonės plūstų dirbti eilėmis. Pliusai – stabilesnis grafikas, aiškesnės taisyklės, mažiau chaotiškos pamainos nei kai kuriuose kituose tinkluose.

Patarimai atliekant SEO optimizaciją

Sandėlio darbuotojai, prekių komplektuotojai, kepėjai – jų situacija labai priklauso nuo miesto ir konkrečios parduotuvės. Vilniuje ir Kaune atlyginimai šiek tiek didesni, bet ir pragyvenimo kaina kita.

Administracijoje situacija jau įdomesnė. „Rimi Lietuva“ biuro darbuotojai – pirkimų, marketingo, IT, logistikos srityse – dažnai gauna konkurencingus, kartais net gana patrauklius atlyginimus. Skandinaviškas kapitalas čia jaučiamas: daugiau struktūros, daugiau „benefitų“, daugiau ilgalaikio mąstymo.

Bet tarp biuro ir parduotuvės vis dar yra aiški praraja. Ir tai – ne tik „Rimi“ problema.

Darbo kultūra: skandinaviška ar tik taip atrodo?

Oficialiai „Rimi Lietuva“ mėgsta kalbėti apie vertybes, įtrauktį, pagarbą darbuotojams. Neoficialiai – viskas priklauso nuo vadovo. Kaip ir daug kur. 10 geriausių nemokamų įrankių konkurentų reklamos strategijoms šnipinėti

Yra parduotuvių, kuriose kolektyvas laikosi metų metus, o darbuotojų kaita minimali. Yra ir tokių, kur žmonės išeina tyliai, po kelių mėnesių, be dramų, bet ir be noro grįžti.

Skandinaviškas valdymo stilius reiškia mažiau rėkimo, bet daugiau tylos. Ne visi tai vertina. Kai kuriems trūksta aiškesnio grįžtamojo ryšio. Kitiems – atvirkščiai, patinka ramybė.

Konkurentai: kas spaudžia „Rimi Lietuva“ iš šonų?

Lietuvos mažmeninės prekybos rinka – perpildyta. Ir tai švelniai pasakyta.

DI specialistų rinka Lietuvoje

„Maxima“ – senasis milžinas

„Maxima“ vis dar yra didžiausias žaidėjas. Ji agresyvi, triukšminga, kartais chaotiška. Bet efektyvi. „Rimi Lietuva“ su ja nekonkuruoja tiesiogiai. Jie labiau stebi, reaguoja, prisitaiko.

„Lidl“ – kainų griovėjas

„Lidl“ atėjimas pakeitė viską. Jis privertė visus perskaičiuoti kainas, pergalvoti privačius prekės ženklus ir susitaikyti su tuo, kad dalis pirkėjų išeis. „Rimi“ tai jautė ypač stipriai.

„Norfa“ – tylus regionų žaidėjas

„Norfa“ retai patenka į antraštes, bet regionuose ji labai stipri. „Rimi Lietuva“ čia dažnai net nekovoja – tiesiog nėra.

„Iki“ – nuolat ieškanti savęs

„Iki“ bando būti ir pigesnė, ir modernesnė. Kartais pavyksta, kartais ne. „Rimi“ su ja dalijasi panašią auditoriją, bet skiriasi tonas.

Tiekėjai ir santykiai: ne visada rožėmis klota

Smulkūs ir vidutiniai tiekėjai dažnai kalba apie „Rimi“ kaip apie reiklią, bet sąžiningą partnerę. Dideli – kaip apie dar vieną derybų aikštelę. Čia nėra sentimentų. Kodėl mano konkurentai turi geresnes Google pozicijas?

„Rimi Lietuva“ griežtai laikosi terminų, reikalavimų, standartų. Tai patinka ne visiems, bet leidžia palaikyti stabilumą. Skandinavų stilius – mažiau improvizacijos, daugiau taisyklių.

Skaitmenizacija ir ateitis: ar „Rimi“ spės?

Savitarna, e. prekyba, mobiliosios programėlės – „Rimi Lietuva“ čia nėra pionierė, bet ir ne atsilikėlė. Jie juda lėtai, bet kryptingai. Kartais per lėtai, jei paklaustum jaunesnių pirkėjų.

Klausimas ne ar, o kaip greitai jie prisitaikys prie besikeičiančių įpročių. Nes konkurentai nelaukia.

Kur šiandien stovi „Rimi Lietuva“?

„Rimi Lietuva“ šiandien yra tvirtas, bet ne dominuojantis žaidėjas. Ji turi lojalių pirkėjų, gana aiškų verslo modelį ir pakankamai resursų išgyventi audras. Bet spaudimas didėja. Iš apačios – kainomis. Iš viršaus – lūkesčiais.

Tai ne herojiška istorija apie greitą augimą. Tai istorija apie išlikimą, balansą ir nuolatinį prisitaikymą. Be fanfarų. Be šūkių. Bet su labai realiomis pasekmėmis žmonėms, kurie kasdien čia perka ar dirba.

Ir galbūt būtent tame – visas „Rimi Lietuva“ paradoksas.

Iš Baltijos šalių darbo užmokestis sparčiausiai augo Lietuvoje, bet lėčiau nei pernai