Verslas
Swedbank Lietuva: darbuotojų atlyginimai, pelnas ir pozicija rinkoje
Yra bankų, apie kuriuos galvoji tik tada, kai dingsta kortelė arba vėl kyla būsto paskolos įmokos. Ir yra bankų, kurie, nori nenori, tampa platesnės diskusijos dalimi – apie ekonomiką, atlyginimus, teisingumą, netgi apie tai, kaip mes, kaip šalis, tvarkomės su sėkme. Swedbank Lietuva jau ne vienerius metus priklauso antrajai kategorijai.
Reklama
Tai bankas, kuris viešojoje erdvėje minimas beveik visur: nuo rekordinio pelno antraščių iki komentarų apie perdegusius darbuotojus ar per lėtai veikiančias sistemas. Kartais atrodo, kad Swedbank Lietuva yra tarsi lakmuso popierėlis – per jį matuojame visą Lietuvos bankinį sektorių. Ar darbuotojai čia uždirba „per daug“? Ar bankas uždirba „per lengvai“? Ar jo vieta rinkoje vis dar tokia tvirta, kaip prieš dešimtmetį?
Swedbank Lietuva: nuo skandinaviško modelio iki vietinio milžino
Swedbank Lietuva šiandien atrodo kaip savaime suprantamas rinkos lyderis. Tačiau taip buvo ne visada. Vyresni skaitytojai dar prisimena laikus, kai bankų sektorius Lietuvoje buvo labiau priminė laukinius vakarus – su griūvančiomis finansų institucijomis, pasitikėjimo krize ir labai realia baime prarasti santaupas.
Švedų kapitalo bankas į šį chaosą atėjo su pažadu: stabilumas, ilgas horizontas, ramus tonas. Be šūkių apie „greitą pelną“. Be agresyvaus kreditavimo, bent jau pradžioje. Tai suveikė. Swedbank Lietuva pamažu tapo ne tik vienu iš bankų, bet ir savotišku etalonu – taip, kaip „turi atrodyti normalus bankas“.
Žinoma, bėgant metams bankas augo. Įsigijo portfelius, pritraukė didžiausius verslo klientus, tapo pirmu pasirinkimu būsto paskoloms. Ir kartu – neišvengiamai – tapo dideliu. O didelis reiškia ir labiau matomas, ir labiau kritikuojamas.
Darbuotojų atlyginimai: skaičiai, kurie kelia emocijas
Jeigu yra viena tema, kuri viešojoje erdvėje nuolat iššaukia reakcijas, tai Swedbank Lietuva darbuotojų atlyginimai. Ypač tada, kai jie minimi greta banko pelno.
Pagal viešai skelbiamus duomenis, vidutinis atlyginimas Swedbank Lietuva jau ne vienerius metus gerokai viršija šalies vidurkį. Kartais – net du kartus. Tai reiškia, kad banko darbuotojai, vidutiniškai, gyvena geriau nei didelė dalis Lietuvos dirbančiųjų.
Bet čia verta sustoti. Vidurkis – klastingas dalykas. Banke dirba ne tik klientų konsultantai skyriuose, bet ir IT architektai, rizikos analitikai, duomenų mokslininkai. Žmonės, kurių rinkos vertė – tarptautinė. Ir kuriuos, jei nemokėsi, tiesiog išsiveš Londono ar Stokholmo darbdaviai.
Vis dėlto kalbant su buvusiais ir esamais darbuotojais, vaizdas nėra vien tik rožinis. Taip, atlyginimai geri. Taip, socialinės garantijos solidžios. Bet kartu – didelis krūvis, nuolatiniai procesų pokyčiai, spaudimas „optimizuoti“. Kai kurie sako, kad Swedbank Lietuva moka ne tik pinigais, bet ir nervais.
Reklama
Ironiška, bet būtent gerai apmokamas darbas kartais sukuria didesnius lūkesčius – iš savęs, iš vadovų, iš sistemos.
Ne tik algos: kultūra, lūkesčiai ir nematoma kaina
Kalbant apie Swedbank Lietuva darbuotojus, svarbu suprasti vieną dalyką: bankas jau seniai nėra „rami vieta iki pensijos“. Tai greičiau korporacija, kuri bando būti technologijų įmone. Su visomis to pasekmėmis.
Vidinė kultūra dažnai apibūdinama kaip skandinaviška – daug susirinkimų, daug grįžtamojo ryšio, mažiau atvirų konfliktų. Bet po šiuo paviršiumi slypi ir įtampa. Ypač pastaraisiais metais, kai bankai verčiami daryti daugiau su mažiau: mažiau darbuotojų, mažiau fizinių skyrių, daugiau skaitmeninių sprendimų.
Kai kurie darbuotojai kalba apie perdegimą. Kiti – apie tai, kad „čia bent jau žinai, už ką dirbi“. Tai nėra vienareikšmis paveikslas. Ir gal tai normalu tokio dydžio organizacijoje.
Swedbank Lietuva pelnas: rekordai, kurie nepalieka abejingų
Kai Swedbank Lietuva paskelbia metinius rezultatus, antraštės dažnai būna triukšmingos. Šimtai milijonų eurų pelno. Augimas, net ir sudėtingais metais. Akcininkai – patenkinti.
Visuomenė – ne visada. Startuoliai ir „Swedbank“
Ypač pastaraisiais metais, kai aukštos palūkanų normos smarkiai padidino bankų pajamas. Kritikai sako: bankai uždirba „beveik automatiškai“. Tiesiog laikydami pinigus. Be papildomos rizikos. Ir Swedbank Lietuva čia tampa patogiu taikiniu – didžiausias, matomiausias, pelningas.
Banko atstovai atsako argumentais: kapitalo reikalavimai, rizikų valdymas, ilgo laikotarpio investicijos. Ir jie, formaliai, teisūs. Bankininkystė nėra nemokamas pinigų spausdinimas.
Bet emocijos ekonomikoje niekada nebuvo tik skaičių klausimas. Kai žmonės moka didesnes įmokas, o bankas skelbia rekordinius rezultatus, kyla natūralus diskomfortas.
Kiek tas pelnas „tikras“?
Čia verta šiek tiek sulėtinti tempą. Swedbank Lietuva pelnas – tai ne pinigai, gulintys seife. Didelė jo dalis lieka sistemoje: kapitalo rezervai, IT investicijos, reguliaciniai buferiai.
Be to, bankas Lietuvoje moka vienus didžiausių mokesčių. Tai nėra detalė. Tai šimtai milijonų, kurie grįžta į biudžetą – mokykloms, ligoninėms, keliams. Klausimas tik vienas: ar visuomenė jaučia tą grįžtamąją naudą taip tiesiogiai, kaip jaučia didesnes palūkanas?
Čia nėra paprasto atsakymo. Ir gal jo net nereikia.
Pozicija rinkoje: lyderis be tikrų konkurentų?
Swedbank Lietuva šiandien yra aiškus rinkos lyderis pagal paskolų portfelį, klientų skaičių ir bendrą įtaką. SEB kvėpuoja į nugarą, bet atotrūkis vis dar juntamas.
Mažesni bankai ir fintechai bando laužyti status quo – siūlo pigesnes paslaugas, geresnes programėles, greitesnius sprendimus. Bet kai kalba pasisuka apie didelius pinigus, ilgas paskolas, sudėtingas verslo struktūras – Swedbank vardas vis dar veikia kaip saugumo ženklas.
Ar tai gerai rinkai? Diskutuotina. Viena vertus, stabilumas. Kita vertus – mažesnė konkurencija. Ir kai kurie klientai jaučia, kad pasirinkimo laisvė labiau teorinė nei praktinė.
Skaitmenizacija ir tylus banko veido pokytis
Per pastaruosius dešimt metų Swedbank Lietuva tyliai, bet ryžtingai keitėsi. Uždaryti skyriai. Perkelti procesai į programėles. Klientai, kurie niekada nematė „savo bankininko“.
Jaunesniems – tai normalu. Vyresniems – kartais skausminga. Bankas tai žino, bet krypties nekeičia. Skaitmenizacija pigesnė. Efektyvesnė. Ir pelningesnė.
Čia ir vėl susiduria dvi realybės: banko kaip verslo ir banko kaip viešosios paslaugos. Swedbank Lietuva balansuoja tarp jų, kartais sėkmingai, kartais – su trintimi.
Visuomenės lūkesčiai ir banko kantrybė
Galų gale, Swedbank Lietuva gyvena ne vakuume. Ji veikia šalyje, kuri vis dar jautri nelygybei, kainų augimui, neteisybės jausmui. Bankas tai jaučia. Kartais atsako viešais komentarais. Kartais – tylėjimu.
Įdomu tai, kad kuo bankas didesnis ir sėkmingesnis, tuo mažiau jam atleidžiama. Tai savotiškas paradoksas. Sėkmė čia tampa ne tik privalumu, bet ir našta.
Kur visa tai veda?
Žiūrint į priekį, Swedbank Lietuva greičiausiai išliks tuo, kuo yra dabar: stiprus, pelningas, kartais erzinantis rinkos lyderis. Darbuotojų atlyginimai, tikėtina, ir toliau bus aukšti. Pelnas – solidus. Kritika – nuolatinė.
Ir gal tai normalu. Bankai niekada nebuvo mylimi. Bet jie buvo reikalingi. Klausimas tik, ar pavyks rasti tą pusiausvyrą, kur skaičiai, žmonės ir lūkesčiai bent trumpam sutampa.
Reklama
