„Tesonet“: įmonės, sukūrusios „NordVPN“, istorija ir verslo modelis

Yra įmonių, kurios garsiai pasakoja savo istoriją. Ir yra tokių, kurios ilgą laiką renkasi tylą. „Tesonet“ ilgus metus priklausė antrajai kategorijai. Nors būtent ši Vilniuje įkurta technologijų bendrovė stovi už vieno žinomiausių pasaulio VPN produktų – „NordVPN“, apie pačią „Tesonet“ viešojoje erdvėje ilgai buvo kalbama nedaug. Gal tai sąmoningas pasirinkimas. Gal tiesiog charakterio bruožas.

Reklama

Bet šiandien ignoruoti „Tesonet“ nebeįmanoma. Tai nebe tik startuolis ar „sėkmės istorija iš Lietuvos“. Tai verslų grupė, valdanti kelis globalius technologijų produktus, generuojanti šimtus milijonų eurų pajamų ir veikianti rinkose, kur privatumas, saugumas ir duomenys tapo geopolitine tema. Ir viskas prasidėjo gana žemiškai – nuo serverių, testavimo ir noro suprasti, kaip veikia internetas iš vidaus.

„Tesonet“ istorija nėra graži pasaka su aiškia pradžia ir herojiška pabaiga. Ji labiau primena ilgą, kartais chaotišką, kartais labai technišką procesą. Su klaidomis. Su rizika. Su sprendimais, kurie ne visada atrodė logiški iš šalies.

Ankstyvieji metai: kai viskas sukosi apie infrastruktūrą

„Tesonet“ buvo įkurta 2008 metais Vilniuje – tuo metu, kai technologijų pasaulis dar nebuvo apsėstas „vienaragiais“, o žodis „startuolis“ Lietuvoje skambėjo kiek egzotiškai. Pradžioje tai buvo infrastruktūros ir IT paslaugų bendrovė. Serveriai, duomenų srautai, tinklų testavimas. Jokio blizgesio.

Įmonės įkūrėjai – Eimantas Sabaliauskas, Tomas Okmanas ir kiti – buvo techninio mąstymo žmonės. Jiems rūpėjo ne rinkodaros šūkiai, o tai, ar sistema veikia stabiliai. Ar galima ją apkrauti. Ar ji atlaikys spaudimą.

Tai svarbu suprasti, nes būtent ši techninė DNR vėliau tapo vienu pagrindinių „Tesonet“ pranašumų. Kol kiti kūrė idėjas ir ieškojo investuotojų, „Tesonet“ mokėsi valdyti infrastruktūrą. Tai nėra romantiška. Bet tai labai naudinga.

Ilgą laiką įmonė dirbo „užkulisiuose“, teikdama paslaugas kitiems technologijų verslams. Tai leido ne tik uždirbti, bet ir pamatyti, kaip veikia skirtingi modeliai, kas pasiteisina, o kas – ne. Tokia patirtis nėra matoma „LinkedIn“ profiliuose, bet ji kaupiasi.

Momentas, kai gimė „NordVPN“

Idėja sukurti VPN produktą nebuvo staigus nušvitimas. Greičiau – logiška išvada. Dirbdami su serveriais ir tinklais, „Tesonet“ komanda puikiai matė, kiek nesaugus yra viešasis internetas. Kaip lengva perimti duomenis. Kaip dažnai privatumas yra tik iliuzija.

Reklama

VPN rinka tuo metu jau egzistavo. Bet ji buvo fragmentuota, techniška, skirta labiau IT profesionalams nei paprastiems vartotojams. Produktai dažnai buvo nepatogūs, lėti, sunkiai suprantami. Čia atsirado niša.

„NordVPN“ buvo paleistas ne kaip revoliucija, o kaip kruopščiai apgalvotas produktas. Dėmesys buvo skiriamas trims dalykams: saugumui, greičiui ir paprastumui. Skamba banaliai, bet realybėje tai sudėtinga kombinacija.

Svarbu ir tai, kad „Tesonet“ galėjo naudoti savo infrastruktūrą. Jie nekūrė visko nuo nulio. Jie jau turėjo serverius, tinklus, žinias. Tai leido greičiau judėti ir kontroliuoti kokybę.

Augimas, kuris neatrodė dramatiškas – kol netapo toks

Pirmieji „NordVPN“ metai nebuvo sprogstantys. Produktas augo stabiliai, bet be didelių antraščių. Tik vėliau, maždaug nuo 2016–2017 metų, pradėjo ryškėti tikrasis mastas.

„NordVPN“ agresyviai investavo į rinkodarą. „YouTube“ kūrėjai, tinklalaidės, technologijų apžvalgininkai – prekės ženklas tapo visur matomas. Tai nebuvo atsitiktinumas. „Tesonet“ suprato, kad VPN yra ne tik techninis, bet ir pasitikėjimo produktas. Jei žmonės tavimi netiki – jie nesinaudos tavo paslauga.

Bet rinkodara viena nebūtų užtekusi. Produktas turėjo veikti. Ir dažniausiai jis veikė. Ne be problemų, ne be kritikos, bet pakankamai gerai, kad vartotojai liktų.

Įdomu tai, kad „Tesonet“ ilgai vengė viešai eskaluoti skaičius. Pajamos, vartotojų skaičius, vertinimai – visa tai liko miglota. Tik vėliau paaiškėjo, kad „NordVPN“ turi dešimtis milijonų vartotojų visame pasaulyje.

„Tesonet“ spartina dirbtinio intelekto kryptį

Verslo modelis: paprastas iš išorės, sudėtingas viduje

Iš pirmo žvilgsnio „NordVPN“ verslo modelis atrodo elementarus: prenumerata. Mėnesinė, metinė, kelių metų planai. Tačiau po šiuo paprastumu slepiasi sudėtinga matematika.

Serverių išlaikymas kainuoja. Saugumo auditas kainuoja. Programėlių kūrimas skirtingoms platformoms kainuoja. Be to, VPN rinkoje konkurencija milžiniška, o vartotojai – nepastovūs. Vienas skandalas, viena saugumo spraga, ir reputacija gali subyrėti.

„Tesonet“ pasirinko masto strategiją. Daug vartotojų, santykinai mažesnė kaina, nuolatinis atnaujinimas. Tai leidžia paskirstyti kaštus ir investuoti į naujas funkcijas.

Be to, „NordVPN“ nėra vienintelis produktas. Po „Tesonet“ skėčiu veikia ir kiti projektai: „NordPass“, „NordLocker“, „Surfshark“ (po susijungimo). Tai leidžia diversifikuoti riziką ir kurti ekosistemą.

„Tesonet“ kaip produktų inkubatorius

Čia „Tesonet“ tampa įdomesnė nei vien „NordVPN“. Įmonė veikia kaip savotiškas produktų inkubatorius. Idėjos gimsta viduje, testuojamos, kartais – numarinamos. Ne viskas tampa sėkme.

Šis požiūris primena labiau amerikietišką technologijų holdingą nei klasikinę europietišką įmonę. Rizika čia yra priimtina. Klaidos – toleruojamos. Svarbu judėti greitai ir mokytis.

Tai atsispindi ir organizacinėje kultūroje. „Tesonet“ garsėja gana intensyvia darbo aplinka. Ne visiems tai tinka. Bet tiems, kurie lieka, suteikiama daug atsakomybės ir laisvės.

Privatumo tema: tarp idealizmo ir verslo realybės

Kalbėti apie VPN ir ignoruoti politiką – neįmanoma. Privatumas šiandien yra ne tik technologinis, bet ir politinis klausimas. „NordVPN“ dažnai pozicionuoja save kaip privatumo gynėją. Bet kiek tai idealizmas, o kiek – rinkodara?

„Tesonet“ teigia, kad nerenka vartotojų duomenų. Atlieka nepriklausomus auditus. Registruojasi jurisdikcijose, palankiose privatumo apsaugai. Visa tai – svarbu. Bet skeptiškas skaitytojas vis tiek kels klausimus.

Ir tai normalu. Technologijų pasaulyje pasitikėjimas nėra duotybė. Jis turi būti nuolat uždirbamas. „Tesonet“ šiuo metu atrodo suprantanti šią taisyklę, bet spaudimas tik didės. Nutekinti 77 mln. slapukų iš Lietuvos

Kritika ir tylūs kampai

Ne viskas „Tesonet“ istorijoje yra švaru ir paprasta. Kaip ir daugelis sparčiai augusių technologijų įmonių, ji susidūrė su kritika – dėl rinkodaros agresyvumo, dėl vidinės kultūros, dėl skaidrumo stokos.

Įdomu tai, kad „Tesonet“ retai reaguoja emocingai. Nėra ilgų viešų pasiteisinimų. Dažniau – tylūs pataisymai, struktūriniai pokyčiai. Tai gali erzinti žurnalistus, bet tai ir strategija.

Globali įmonė su lietuviškomis šaknimis

Nors „NordVPN“ dažnai suvokiamas kaip tarptautinis prekės ženklas be aiškios kilmės, „Tesonet“ vis dar stipriai susijusi su Lietuva. Pagrindinė būstinė Vilniuje. Didelė dalis komandos – čia.

Tai turi savo reikšmę. Lietuva tampa ne tik „outsourcingo“ šalimi, bet ir produktų kūrėja. „Tesonet“ yra vienas ryškesnių to pavyzdžių.

„PayPal“ valdyboje – „Tesonet“ atstovė Eglė Eidimtaitė

Kas toliau?

„Tesonet“ šiandien yra kryžkelėje. Viena vertus – stabilus, pelningas verslas. Kita vertus – technologijų pasaulis keičiasi greičiau nei bet kada. Dirbtinis intelektas, nauji saugumo iššūkiai, reguliavimas.

Ar „NordVPN“ išliks aktualus po dešimties metų? Ar „Tesonet“ sugebės sukurti kitą tokio masto produktą? Klausimai atviri. Ir būtent tai daro šią istoriją įdomią.

Tai nėra legenda su aiškia pabaiga. Tai procesas. Gyvas, kartais netvarkingas, kartais įkvepiantis. Kaip ir pats internetas, kurį „Tesonet“ taip gerai pažįsta.

VPN – ant bangos, tačiau daugelis nežino, kokia yra tikroji funkcija