VMVT: kaip teisingai reklamuoti pluoštinių kanapių produktus ir už ką galima sulaukti įspūdingo dydžio baudos?

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba surengė diskusiją apie pluoštinių kanapių gaminių reklamą bei dažniausiai daromas klaidas. Prie diskusijos prisijungti buvo kviečiamos ne tik kontroliuojančios valstybinės institucijos, bet ir nuomonės formuotojai, kurie tiesiogiai prisideda prie gaminių reklamos bei pardavimų skatinimo.

Reklama

„Dėkojame aktyviai į diskusiją įsitraukusiems nuomonės formuotojų agentūrų atstovams bei tikimės, kad šis susitikimas atneš realios naudos teisingai pristatant vartotojams pluoštinių kanapių gaminius, atsirenkant reklamos užsakovus bei pagelbės greičiau įsivertinti visas galimas rizikas. Taip pat norėtųsi pabrėžti, kad pluoštinių kanapių gaminių reglamentavimas griežtėja, o su tuo neišvengiamai atsiranda ir atsakomybė už pažeidimus. Baudos už Reklamos įstatymo pažeidimą gali siekti iki 100 000 eurų arba iki 3 procentų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, todėl norėtųsi, kad jų skirti netektų”, – sako direktoriaus pavaduotoja, Jurgita Bakasėnienė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba inicijavo šį dialogą ne siekdama bausti nuomonės formuotojus ar reklamuotojus, o norėdama aiškiai išdėstyti, kokios reklamos formos ir koks turinys yra tinkamas. Tarnybos atstovai identifikavo dažniausiai kylančias problemas ir kvietė į diskusiją visus, kurie reklamuoja pluoštinių kanapių gaminius ar planuoja tai daryti ateityje.

„Intensyviai plečiantis įvairių gaminių iš pluoštinių kanapių prekybai pastebime, kad viešojoje erdvėje skleidžiama informacija dažnai neatitinka teisės aktuose nurodytų reikalavimų. Tikime, kad taip dažniausiai nutinka ne iš blogų paskatų, o tiesiog iš nežinojimo, kaip reguliuojama atskirų gaminių (maisto, pašarų ar kosmetikos) iš pluoštinių kanapių reklama. Nuomonės formuotojai yra ryškiausi šių produktų grupės ambasadoriai, darantys ženklią įtaką žmonių pasirinkimui apsiperkant, todėl labai svarbu, kad viskas vyktų tinkamai, be teisės aktų pažeidimų“, – kalbėjo VMVT Maisto skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė.

Atliekant pluoštinių kanapių gaminių kontrolę identifikuojamos šios pagrindinės problemos: reklamuojamas produktas notifikuotas kaip kosmetikos gaminys, tačiau nurodomas vartojimo būdas būdingas maistui (pvz:. lašinkite 1-2 lašus po liežuviu); gaminiai savo sudėtyje turintys kanapės ekstraktų, kanabinoidų: kanabiodiolio (CBD), kanabigerolio (CBG), kanabinolio (CBN), kanabichromeno (CBC) ir pan.) reklamuojami kaip maisto papildai, tačiau šiuo metu dėl vis dar nepakankamų duomenų apie kanabinoidų poveikį žmogaus organizmui, jie negali būti vartojami maistui, įskaitant ir maisto papildus. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvoje maisto papildai yra notifikuojami ir įtraukiami į notifikuotų Maisto papildų sąrašą, kuris yra skelbiamas viešai.

Reklamuojant pluoštinių kanapių gaminius dažnai jiems priskiriamos gydomosios savybės ar profilaktinės savybės (pvz.: gali padėti nuo nerimo, streso, depresijos, sumažinti skausmą, pakelti nuotaiką, apsaugoti nuo virusų, stiprinti imunitetą ir pan.). Ant produkto pakuotės ar reklamos metu skleidžiamoje informacijoje nėra aiškiai nurodyta gaminio vartojimo paskirtis ir vartojimo būdas. Vartotojams dažnai siūloma įsigyti neva tai kosmetikos gaminių, kurių sudėtyje CBD, tačiau jie savo išvaizda, sudėtimi, forma, etiketėje teikiama ženklinimo informacija ir kt. primena maisto produktą.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė ne vieną pavyzdį kai nuomonės formuotojai socialinėje platformoje pristato CBD aliejų, kuris ramina, malšina įvairios kilmės skausmą, pasižymi uždegimą mažinančiomis savybėmis. Maisto produktams neturi būti priskiriamos žmogaus ligų profilaktinės ar gydomosios savybės arba daroma į jas nuoroda.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai paaiškino kaip atskirti kosmetikos gaminį nuo kitų gaminių. Kosmetikos gaminys skirtas išorinėms žmogaus kūno dalims (epidermiui, plaukams, nagams, lūpoms ir išoriniams lyties organams arba dantims ar burnos ertmės gleivinei, siekiant valyti, kvėpinti, pakeisti išvaizdą, apsaugoti, išlaikyti jų gerą būklę arba pašalinti kūno kvapus. Šios institucijos atstovai pabrėžė ir tai, kad kosmetikos gaminiai, kaip ir maistas, negali pasižymėti gydomosiomis ar ligų profilaktinėmis savybėmis (gerinti savijautą, padėti kovoti su stresu, mažinti nerimą, padėti užmigti, pasižymėti priešuždegiminėmis savybėmis ir pan.)

Pateikiamoje kosmetikos gaminio ženklinimo informacijoje turi būti nurodyta kosmetikos gaminio funkcija, nominalus turinys, ingredientų sąrašas, atsakingo asmens pavadinimas bei adresas, partijos numeris, nurodymai dėl atsargumo priemonių ir minimalaus tinkamumo termino data.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad kiekvienas ženklinimo informacijoje ar/ir reklamoje pateiktas teiginys, išskirta savybė neturi klaidinti vartotojo, o, prireikus, reklamos skleidėjas privalo pagrįsti teiginio teisingumą atliktais tyrimais ar dokumentais.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovai, taip pat pastebi, kad pasitaiko atvejų, kai rūkomieji žoliniai gaminiai iš pluoštinių kanapių, kurių sudėtyje yra CBD, pardavinėjami kaip aromaterapijai (smilkinimui) skirti produktai ar suvenyrai.

Visos už pluoštinių kanapių gaminių kontrolę atsakingos institucijos įspėja, kad pažeidimų skaičius šioje srityje nuolat didėja. VMVT dar kartą ragina visus, reklamuojančius pluoštinių kanapių gaminius atkreipti dėmesį į konkrečiai produkto kategorijai nustatytus reikalavimus (įskaitant sudėties, ženklinimo, reikalavimą nurodyti produkto kategoriją, vartojimo paskirtį, būdą ir kt.). Svarbiausia, kad vartotojas nebūtų klaidinamas, o pardavinėjami gaminiai leidžiami tiekti Lietuvos rinkoje.