Laikinojo nedarbingumo laikotarpiu darbuotojas neprivalo „atidirbti“ dėl ligos praleistų valandų, tačiau susirgus prarasta papildoma poilsio diena ar kasmetinių atostogų laikas nėra automatiškai pratęsiami. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) lapkričio 9 d. paaiškino situacijas, kurios darbuotojams kelia klausimų: mamadienio ar tėvadienio perkėlimą, suminės darbo laiko apskaitos normas, išbandymo terminą ir teisę nedirbti sergant.
Suminės apskaitos darbuotojui ligos valandų atidirbti nereikia
VDI pabrėžia, kad darbuotojui, kuriam taikoma suminė darbo laiko apskaita, ligos metu neišdirbtos valandos neturi būti perkeliamos į kitas pamainas. Darbo laiko norma turi būti sumažinama proporcingai pagal iki ligos patvirtintą grafiką.
„Darbuotojas neturi pareigos atidirbti valandų, kurių neišdirbo dėl laikinojo nedarbingumo“, – aiškina VDI Darbo teisės skyriaus vedėja Ieva Piličiauskaitė-Dulkė. Tai reiškia, kad vien dėl ligos darbdavys negali vėliau nustatyti papildomo darbo krūvio, norėdamas kompensuoti praleistas valandas.
Mamadienis ir tėvadienis savaime nenusikelia
Jeigu papildoma poilsio diena, vadinama mamadieniu arba tėvadieniu, sutampa su laikinuoju nedarbingumu, ji automatiškai nepratęsiama ir neperkeliama į kitą mėnesį. Vis dėlto VDI laikosi pozicijos, kad darbuotojui pateikus prašymą ši diena, vadovaujantis protingumo principu, turėtų būti suteikta kitą to paties mėnesio dieną.
Darbuotojams rekomenduojama kreiptis į darbdavį nelaukiant mėnesio pabaigos. Šios situacijos nereikėtų painioti su kasmetinėmis atostogomis – jų nepanaudotų dienų suteikimui taikoma atskira tvarka.
Atostogos susirgus automatiškai neprasitęsia
Jei darbuotojas suserga dar neprasidėjus kasmetinėms atostogoms, jų pradžia nukeliama įstatyme numatyta tvarka. Jeigu jis suserga jau atostogaudamas, dėl ligos nepanaudotos dienos turi būti suteikiamos kitu su darbdaviu sutartu laiku. Jos savaime neprisideda prie suplanuoto atostogų termino.
VDI taip pat išskiria nemokamų atostogų atvejį. Inspekcijos specialistų vertinimu, darbuotojas galėtų prašyti atšaukti nemokamas atostogas; jas atšaukus atsirastų pagrindas darbdaviui mokėti ligos išmoką už pirmąsias dvi pagal grafiką sutampančias nedarbingumo dienas. Neatšaukus tokia pareiga, VDI vertinimu, neatsirastų.
Laikinasis nedarbingumas keičia išbandymo termino skaičiavimą
Jei darbuotojas suserga išbandymo laikotarpiu, dienos, kuriomis dėl laikinojo nedarbingumo jis nedirbo, į išbandymo terminą neįskaičiuojamos. Todėl termino pabaiga atitinkamai nusikelia. VDI paaiškina, kad tai nėra savavališkas papildomo išbandymo termino susitarimas, kurio įstatymas neleidžia.
Inspekcija taip pat primena, kad darbdavys negali reikalauti darbo užduočių nedarbingumo metu, net jei žmogus galėtų jas atlikti iš namų. Vien laikinasis nedarbingumas nėra pagrindas atleisti darbuotoją, nors darbo santykiai gali baigtis kitais įstatyme numatytais teisėtais pagrindais.
Kas moka už pirmąsias ligos dienas?
VDI primena, kad už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, ligos išmoką moka darbdavys. Jos dydis – nuo 62,06 iki 100 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečiosios dienos išmoką, jeigu tenkinamos įstatyme nustatytos sąlygos, moka „Sodra“.
Darbuotojams ir darbdaviams svarbu raštu suderinti nepanaudotų atostogų laiką, įvertinti realų darbo grafiką ir neperkelti dėl ligos praleistų valandų į kitus laikotarpius. Taip galima išvengti ginčų dėl atlygio ir poilsio laiko.
Šaltiniai: Valstybinė darbo inspekcija.
Diskusija (0)
Kol kas komentarų nėra. Parašykite pirmąjį.
Registruotis nereikia, jeigu svetainės komentarų nustatymai to nereikalauja. Komentarai gali būti moderuojami. Reklama ir šlamštas neleidžiami.