Namams
Virtuvės projektavimas: kaip sukurti funkcionalią ir stilingą erdvę pagal jūsų poreikius
Virtuvės projektavimas retai prasideda nuo klausimo apie spalvas. Dažniau – nuo labai paprasto, beveik buitinio nepatogumo. Kur dėti daiktus. Kodėl nuolat trūksta vietos. Kodėl virtuvėje, nors ji ir nauja, kažkas vis tiek neveikia taip, kaip norėtųsi.
Reklama
Virtuvė yra viena iš tų erdvių, kurios greitai išduoda blogus sprendimus. Čia viskas matuojama kasdieniu naudojimu. Jei stalčius nepatogus – jis erzins kasdien. Jei šviesa per silpna – tai bus jaučiama kiekvieną vakarą. Jei erdvė suplanuota blogai – tai ne teorija, o nuolatinis judėjimas aplink kliūtis.
Todėl virtuvės projektavimas nėra apie gražų vaizdą. Tai apie gyvenimą.
Virtuvė kaip procesas, ne kaip baldas
Viena dažniausių klaidų – galvoti apie virtuvę kaip apie baldą. Spinteles, stalviršį, buitinę techniką. Tačiau virtuvė yra procesų seka: produktų laikymas, ruošimas, gaminimas, plovimas, kartais valgymas.
Jei šie etapai nesusijungia logiškai, net brangiausia virtuvė jausis nepatogi. Todėl dar prieš renkantis fasadų spalvą verta pagalvoti apie judėjimą. Kur bus padėtas pienas grįžus iš parduotuvės. Kur bus pjaustomos daržovės. Kur keliaus nešvarūs indai.
Tai nėra sudėtinga schema. Tai kasdieniai veiksmai, kurie arba teka natūraliai, arba stringa.
Trikampis, kuris ne visada veikia
Klasikinė virtuvės projektavimo taisyklė – darbinis trikampis: šaldytuvas, kriauklė, viryklė. Ji vis dar minima dažnai, bet realybėje ne visada tinka.
Mažose virtuvėse trikampis kartais tampa tiesiog linija. Studijose jis išsiskaido. Didelėse erdvėse atsiranda daugiau nei trys pagrindiniai taškai.
Svarbiau ne geometrinė forma, o atstumai. Jei tarp kriauklės ir viryklės reikia nueiti tris metrus – tai jau jaučiasi. Jei šaldytuvas atsidaro tiesiai į praėjimą – tai irgi problema.
Reklama
Virtuvės projektavimas turėtų remtis realiu naudojimu, o ne schema iš vadovėlio.
Erdvės dydis ir iliuzijos
Virtuvė gali būti maža, bet jaustis patogi. Ir atvirkščiai. Dažnai tai priklauso nuo proporcijų ir sprendimų, o ne nuo kvadratinių metrų.
Aukštos spintelės iki lubų vizualiai didina erdvę, jei jos nėra perkrautos detalėmis. Tamsios spalvos mažoje virtuvėje nebūtinai blogos, jei yra pakankamai šviesos ir aiškios linijos.
Per daug skirtingų medžiagų ir tekstūrų mažoje erdvėje greitai sukuria triukšmą. Akis pavargsta, o virtuvė ima atrodyti netvarkinga net tada, kai ji švari.
Stalviršis – darbo zona, ne dekoracija
Stalviršis dažnai pasirenkamas pagal išvaizdą. Tačiau jis yra labiausiai naudojamas paviršius virtuvėje. Ant jo pjaustoma, dedama, kartais net sėdama.
Per siauras stalviršis riboja judėjimą. Per daug sujungimų – kaupia nešvarumus. Per jautri medžiaga reikalauja nuolatinio atsargumo.
Akmuo, laminatas, kompozitas, medis – visi turi savo vietą. Klausimas ne kuris „geriausias“, o kuris tinka konkrečiai virtuvei ir konkrečiam naudojimui.
Virtuvės projektavimas čia reikalauja sąžiningumo. Jei virtuvėje bus gaminama kasdien, tai turėtų matytis sprendimuose.
Spintelės, kurios arba padeda, arba trukdo
Spintelių vidus svarbesnis nei fasadai. Tai paradoksas, bet dažnai pamirštamas.
Giliai įleistos lentynos, kuriose dingsta daiktai. Kampai, kurie lieka tušti. Aukštos spintelės, kurių viršutinės lentynos naudojamos kartą per metus.
Ištraukiami mechanizmai, krepšiai, stalčiai – visa tai ne prabanga, o funkcija. Jie leidžia matyti, pasiekti, naudoti.
Tiesa, ne viskas turi būti ištraukiama. Kartais paprasta lentyna veikia geriau nei sudėtingas mechanizmas. Svarbu, kad sprendimai būtų apgalvoti, o ne automatiškai sudėti.
Buitinė technika: integruota ar matoma
Integruota technika suteikia vizualinę ramybę. Virtuvė atrodo vientisa, mažiau „techninė“. Tačiau tai ne visada praktiškiausias sprendimas.
Laisvai pastatomi šaldytuvai dažnai talpesni. Kai kurie orkaitės modeliai geriau vėdinasi būdami atviri. Indaplovės aukštis gali būti ribojamas integracijos.
Virtuvės projektavimas šioje vietoje dažnai tampa kompromisu. Tarp estetikos ir funkcijos. Geras projektas randa balansą, o ne aklai renkasi vieną pusę. Ukrainiečių virtuvė garsi ne tik barščių sriuba
Šviesa, kuri keičia viską
Virtuvėje šviesa nėra tik bendras apšvietimas. Darbo zonos reikalauja kryptingos, aiškios šviesos. Ne nuo lubų, o iš arti.
Po spintelėmis montuojami šviestuvai dažnai daro didesnį skirtumą nei pagrindinis šviestuvas. Jie nuima šešėlius, leidžia matyti, ką darai.
Šilta ar šalta šviesa? Vėlgi, nėra vieno atsakymo. Per šilta – iškraipo spalvas. Per šalta – kuria sterilų jausmą. Mišinys dažnai veikia geriausiai.
Virtuvė kaip socialinė erdvė
Šiuolaikinė virtuvė dažnai nėra uždara. Ji jungiasi su svetaine, valgomuoju, kartais net darbo zona.
Tai keičia projektavimo logiką. Kvapai, garsai, vaizdas – viskas tampa bendros erdvės dalimi. Todėl svarbu, kaip virtuvė atrodo ne tik iš vidaus, bet ir iš šono.
Gartraukis čia atlieka didesnį vaidmenį nei atrodo. Ne tik galia, bet ir triukšmas. Per garsus gartraukis greitai tampa dirginančiu fonu.
Medžiagos, kurios sensta skirtingai
Virtuvėje viskas sensta. Klausimas – kaip. Azijos skonių įkvėptas „Lidl superšeštadienis“
Blizgūs paviršiai greičiau parodo pirštų atspaudus. Matiniai – labiau atleidžia. Medis keičiasi su laiku, bet tai gali būti pliusas. Plastikas išlieka toks pats, bet kartais per ilgai.
Renkantis medžiagas verta galvoti ne apie pirmą mėnesį, o apie trečius metus. Kaip jos atrodys. Kaip bus valomos. Ar bus gaila naudoti.
Spalvos ir nuotaika
Virtuvė nėra tik funkcija. Ji turi nuotaiką. Rytais – skubančią. Vakarais – ramesnę.
Šviesios spalvos suteikia lengvumo. Tamsios – solidumo. Neutralios leidžia keisti akcentus.
Per daug kontrastų vargina. Per mažai – nuobodu. Virtuvės projektavimas šioje vietoje labiau primena muziką nei matematiką.
Smulkios detalės, kurios tampa svarbios
Rankenėlės. Jungikliai. Lizdų vietos. Atstumai tarp elementų. Virtuvės baldų išdėstymas
Tai dalykai, apie kuriuos galvojama paskutiniai, bet naudojami kasdien. Netinkamoje vietoje esantis elektros lizdas tampa nuolatiniu nepatogumu. Per aukštai pakabinta spintelė – bereikalingu laipiojimu.
Geras projektas matosi smulkmenose. Ne todėl, kad jos brangios, o todėl, kad jos apgalvotos.
Biudžetas ir realybė
Virtuvės projektavimas visada susiduria su biudžetu. Ir tai normalu.
Svarbu ne kiek išleidžiama, o kur. Kartais verta taupyti fasadų apdailoje, bet investuoti į mechanizmus. Kartais atvirkščiai.
Blogiausias scenarijus – kai biudžetas išleidžiamas vizualui, o funkcija lieka antrame plane. Tai greitai pasimato.
Virtuvė, kuri prisitaiko
Gyvenimas keičiasi. Virtuvė, kuri leidžia keistis kartu, tarnauja ilgiau. Laisvos Lietuvos skoniai su „Iki“
Moduliniai sprendimai, papildomos lentynos, galimybė pakeisti techniką be visos virtuvės ardymo – tai ne prabanga, o lankstumas.
Virtuvės projektavimas, kuris palieka vietos ateičiai, dažniausiai atrodo ramesnis. Jame mažiau skubotų sprendimų.
Kai virtuvė tampa sava
Galiausiai virtuvė turi tapti sava. Ne ideali, ne kataloginė, bet tinkama.
Kai žinoma, kur kas padėta. Kai judesiai tampa automatiniai. Kai virtuvėje norisi būti, net jei nieko negaminama.
Tokia virtuvė atsiranda ne iš mados, o iš supratimo, kaip ja bus gyvenama.
Reklama
