DI infrastruktūrai gali prireikti trilijonų: kodėl finansininkai įspėja apie kapitalo riziką?

Honkongo pinigų institucijos lapkričio 3 d. organizuotame pasaulio finansų lyderių susitikime didelis dėmesys skirtas dirbtinio intelekto finansavimui. Investicijų bendrovių vadovai kalbėjo apie sparčiai augantį duomenų centrų, energijos ir serverių poreikį, tačiau kartu įspėjo, kad kapitalo rinkos negali neribotai finansuoti visų projektų. Kai kurie rinkos dalyviai mini kelių trilijonų JAV dolerių galimų investicijų per ateinančius penkerius metus vertinimus. Tai prognozės ir dalyvių nuomonės, ne jau sudarytų sutarčių ar patvirtintų išlaidų suma.

Kodėl DI infrastruktūros paklausa tokia didelė?

Modernioms DI paslaugoms reikia didelių serverių klasterių, pažangios atminties, tinklų, elektros ir aušinimo. Paklausą kuria ne tik naujų modelių mokymas, bet ir nuolatinis jų naudojimas. Didelės technologijų bendrovės siekia iš anksto rezervuoti pajėgumus, kad ateityje nepritrūktų skaičiavimo galios. Tai gali paskatinti infrastruktūros statybų bumą. Tačiau būsimą skaičiavimo poreikį prognozuoti sunku, nes algoritmai tampa efektyvesni, konkurencija gali mažinti vienos užklausos kainą, o dalis klientų gali rinktis mažesnius ar lokalius modelius. Todėl šiandieninė paklausa nėra garantuotas visų planuojamų serverių užimtumas.

Ką finansų vadovai svarstė Honkonge?

Pasaulio finansų lyderių susitikime, kaip skelbia HKMA ir žiniasklaida, dalyvavo šimtai bankų, fondų ir investicinių institucijų atstovų. „Blackstone“ vadovybės atstovas kalbėjo apie tolesnį poreikį pritraukti kapitalą technologijų sektoriuje, o kai kurie turto valdytojai pabrėžė, kad itin spartus investicijų augimas kelia klausimų skolos rinkoms ir elektros tinklams. Svarbu neapibendrinti visų dalyvių nuomonių kaip vienos oficialios prognozės. Optimistai mato ilgalaikę skaičiavimo paslaugų paklausą, o atsargesni investuotojai klausia, ar projektų grąža pateisins kapitalo kainą.

Kaip duomenų centras uždirba pinigus?

Vienas modelis – ilgam laikui nuomoti infrastruktūrą dideliam klientui. Kitas – teikti skaičiavimo paslaugas ir mokestį gauti pagal sunaudotus resursus. Abiem atvejais svarbios elektros išlaidos, techninės įrangos nusidėvėjimas, kapitalo palūkanos ir užimtumas. Jei centras pastatytas, bet klientas nepradeda naudotis pajėgumais, finansiniai įsipareigojimai vis tiek gali likti. Todėl projekto bankabilumui svarbios išankstinės klientų sutartys, kreditingumas ir tinklo prijungimo teisės. Didesnė nominali projekto investicija savaime nereiškia proporcingai didesnės vertės akcijų savininkams.

Kodėl skola gali sustiprinti riziką?

Finansuodamas ilgalaikį turtą skolintais pinigais investuotojas tikisi, kad būsimų pajamų pakaks palūkanoms ir paskolos daliai dengti. Tačiau didelė skola didina pažeidžiamumą, jei projektas vėluoja, brangsta elektra ar mažėja nuomos kainos. Dar svarbiau, kai keli sektoriaus žaidėjai investuoja tuo pačiu metu ir priklauso nuo tų pačių tiekėjų. Rinkai apsisukus, visi gali mėginti vienu metu mažinti išlaidas ar parduoti turtą. Tokiomis sąlygomis net pelningos bendrovės gali susidurti su finansavimo kainos šuoliu. Būtina analizuoti skolų terminus, užstatą, klientų sutartis ir laisvąjį pinigų srautą.

Kaip atskirti realų augimą nuo investicinės euforijos?

Patikimi ženklai yra klientų sutartys, pasikartojančios pajamos, realus infrastruktūros užimtumas ir pelningumo kryptis. Vien įmonės pranešimas apie planuojamą milijardinį projektą neatskleidžia, kiek kapitalo jau investuota ir kokia grąža tikėtina. Taip pat reikia išsiaiškinti, ar įmonė yra statytojas, finansuotojas, nuomininkas ar tik potencialus tiekėjas – šių vaidmenų rizikos skirtingos. Kai kelios bendrovės kalba apie tą patį projektą, jų nurodytų sumų nereikėtų mechaniškai sudėti, nes gali atsirasti dvigubas skaičiavimas. Atsargus investuotojas vertina pinigų srautą ir terminus, o ne vien spalvingą technologijų pasakojimą.

Kodėl kapitalo kainos pokytis ypač svarbus?

Didelio infrastruktūros objekto finansinis modelis gali būti jautrus net nedideliam palūkanų normos padidėjimui. Jei projektas finansuojamas skolintomis lėšomis, brangesnis kreditas tiesiogiai mažina lėšas, kurios gali likti savininkams. Ilgai statomi duomenų centrai tokiai rizikai ypač jautrūs, nes išlaidos prasideda anksčiau nei pajamos. Be to, technologinė įranga gana greitai sensta, todėl investuotojas turi numatyti būsimo atnaujinimo sąnaudas. Sprendžiant dėl projekto naudinga įvertinti, ar jis išlieka finansiškai gyvybingas, jei statybos vėluoja, elektros kaina didesnė, o klientų užimtumas mažesnis nei optimistinėje prognozėje.

Kur gali būti galimybių mažesniems verslams?

Nebūtina statyti duomenų centro, kad verslas turėtų naudos iš DI plėtros. Galima kurti energijos efektyvumo, duomenų saugumo, serverių priežiūros, programinės integracijos ar darbuotojų mokymo paslaugas. Tokios nišos gali reikalauti mažesnio pradinio kapitalo, tačiau ir jose svarbūs pardavimų ciklai bei konkurencija. Lietuvos įmonėms geriausias kelias dažnai yra išbandyti konkrečią paslaugą su mokančiais klientais, o ne investuoti dideles sumas remiantis pasaulinio sektoriaus augimo prognozėmis. Galimybes reikia sieti su realia kompetencija ir aiškia kliento nauda, o ne vien madingu DI pavadinimu.

Ką tai reiškia skaitytojui?

Honkonge aptartos DI infrastruktūros investicijos rodo didelį potencialą, bet ir kapitalo poreikį. Investuotojams svarbiausi įrodyti pinigų srautai, o verslui – konkrečios problemos, kurias galima pelningai išspręsti be nepagrįstų pažadų.

Šaltiniai: Honkongo pinigų institucija (HKMA); South China Morning Post; Investing.com.