25 tūkst. smulkių verslininkų laukia sunkus iššūkis: tik trys mėnesiai pereiti prie naujų kasų sprendimų

Vasario 1-ąją lieka trys mėnesiai, kai dar apie 25 tūkst. Lietuvos prekybininkų sueina terminas pereiti prie naujo tipo kasos aparatų arba virtualių kasų, kurios automatiškai teikia kvitų duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Nors viešojoje erdvėje sklando mitų apie šį perėjimą, ekspertai ramina – valstybė, 2021-iais planuodama kasų pokyčius, verslui numatė ir palengvinimų.

Reklama

Iki šiol pareigą reguliariai teikti kasos operacijų duomenis VMI turėjo dideli verslai, o nuo 2025 m. gegužės 1 d. į išmaniųjų kasos aparatų i.EKA posistemį kvitų informaciją teiks ir smulkieji prekybininkai.

Duomenis teikia nelaukdami termino

Pasak VMI Operatyvios kontrolės departamento vadovo Rolando Puncevičiaus, verslas jau sėkmingai naudoja išmaniuosius kasos aparatus, o VMI gauna jais išrašomų kvitų duomenis į i.EKA posistemį.

„Duomenis iš viso jau gauname iš daugiau kaip 24 tūkst. kasos aparatų, kuriuos naudoja apie 5,5 tūkst. mokesčių mokėtojų. Perduodama ta informacija, kuri ir šiuo metu yra fiksuojama kvituose – kvito suma, PVM tarifai ir suma. Prie išmaniųjų kasos aparatų jau perėjo ir dalis tų verslininkų, kuriems pareigos teikti duomenis į i.EKA dar nėra, tai yra, kurie turės pradėti tą daryti nuo gegužės 1 d. Nelaukiant šio termino, duomenis jau teikia apie 2,6 tūkst. mokesčių mokėtojų iš 3,5 tūkst. kasos aparatų. Duomenis į i.EKA nuo gegužės dar turės pradėti teikti apie 25 tūkst. smulkiųjų verslininkų, kurie šiuo metu naudoja apie 32 tūkst. kasos aparatų”, – sako R. Puncevičius.

Nerimauti natūralu, tačiau nauda atsveria pradinius iššūkius

„Paysera POS“ produkto vadovas Mantas Chodosevičius pastebi, kad su kiekviena technologine naujove apsiprasti reikia laiko. Jis primena, kad kartu su naujais reikalavimais verslui valstybė pasirūpino ir „saldainiais“, kurie palengvina perėjimą prie i.EKA kasų bei kasdienę prekybą.

„Šie pokyčiai automatizuoja kasdienius rutininius procesus. Kvitų duomenys VMI pasiekia automatiškai, taigi ir kasos operacijų žurnalas formuojasi automatiškai. Tai reiškia, kad prekybininkams nebereikia kiekvienos dienos pabaigoje rengti popierinių Z ataskaitų bei klijuoti jų ar įrišti į kasos operacijų žurnalą. Tai reikšmingas palengvinimas vidutiniam ir smulkiam verslui“, – teigia M. Chodosevičius.

Patogu ir tai, kad prieš pradedant naudoti naują kasos aparatą, nebereikia vykti į teritorinį VMI padalinį, visus kasos aparato registravimo veiksmus galima atlikti nuotoliniu būdu.

Finansinė i.EKA našta: realybė kitokia nei mitai

Paplitęs įsitikinimas, kad perėjimas prie i.EKA kasų pareikalaus šimtų ar tūkstančių eurų investicijų į naują įrangą. Tačiau valstybė įteisino alternatyvų, paprastesnį būdą pateikti duomenis VMI.

„Buvo atvertas kelias naujam fiskalizacijos formatui – virtualiai kasai planšetėje, kompiuteryje arba telefono programėlėje. Tokius sprendimus galima turėti už interneto ryšio kainą per mėnesį, o pradinių investicijų įrangai gali visai nebūti, jei naudosite turimą planšetę ar kompiuterį“, – sako M. Chodosevičius.

Virtualios kasos, ekspertų vertinimu, gali būti gera išeitis prekybininkams, kurie neturi intensyvaus pirkėjų srauto. Darbui su šiomis kasomis reikalingas pastovus interneto ryšys, tačiau tai neturėtų kelti didelių iššūkių – Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, 4G ryšys dengia 97,9 % Lietuvos teritorijos, o 5G ryšio aprėptis siekia 94,6 %.

Padės atpažinti verslus, kurie piktnaudžiauja „pabėgusiais“ pirkėjais

Pasak ekspertų, naujoji tvarka padės išvengti atvejų, kai dalis verslų – dažniau maitinimo įstaigos – pirkėjui išduoda nefiskalinį kvitą, o klientui sumokėjus pinigus kasos aparate fiksuoja duomenų koregavimą apie tariamai pritaikytą didelę 90-99 % nuolaidą arba patiekalų ar gėrimų atsisakymą. Taip išvengiama realiai gautų pajamų apskaitymo ir mokesčių.

„Įsivaizduokite dvi kavines kaimynystėje. Viena sąžiningai kasoje fiksuoja kiekvieną pardavimą. Kita – dalį pardavimų veda „pro šalį”, neva klientai pabėgo neapmokėję. Ši kavinė nesumoka mokesčių. Tai iškreipia konkurenciją ir valstybė negauna pajamų tuo metu, kai ieškoma papildomų išteklių gynybos biudžetui. Kai kvitų duomenys automatiškai keliauja į VMI, pardavimai „pro šalį” tampa lengvai pastebimi, o laimi visi, išskyrus nesąžiningą verslą”, – apibendrina M. Chodosevičius.

Verslui naudojant išmaniuosius kasos aparatus, kvituose yra QR kodas, kurį nuskaičius, gyventojai ir patys lengvai gali patikrinti, ar prekybininkas tinkamai apskaitė sandorį, o jei ne – apie tai pranešti mokesčių administratoriui. Unikalus kodas yra privalomas ir maitinimo įmonių išduodamose išankstinėse sąskaitose. Jis taip pat suteikia galimybę matyti, ar gautos pajamos buvo apskaitytos kasos aparatu, t.y., ar galiausiai buvo išduotas fiskalinis kvitas.

Laipsniškas perėjimas prie i.EKA kasų

Pareiga teikti kvitų duomenis į išmaniųjų kasos aparatų posistemį i.EKA verslą apima palaipsniui. Pirmosios prie išmaniųjų kasos aparatų perėjo didžiausios apyvartos bendrovės, o nuo 2025 m. gegužės 1 d. duomenis į i.EKA turės teikti visi prekybininkai. Pagal teisės aktus, kvitų duomenys VMI turi pasiekti ne vėliau kaip per 72 val. „Paysera” siūloma virtuali kasa duomenis perduoda realiu laiku.