Dar vieni rekordiniai metai – „Lietuvos geležinkeliai“ pernai uždirbo daugiau nei 57 mln. eurų

Didžiausia Baltijos šalyse geležinkelių grupė „Lietuvos geležinkeliai” 2019 metus pabaigė dar vienu finansiniu rekordu – preliminariai, neaudituotais duomenimis, visos grupės bendrovės kartu uždirbo 57,2 mln. eurų grynojo pelno. 2018 m. grupės pelnas siekė 54,8 mln. eurų.

Reklama

Tokį rezultatą pavyko pasiekti išlaikius panašų bendrą pajamų kiekį bei efektyviai valdant sąnaudas. 2019 metais grupė, išankstiniais duomenimis, gavo 505,6 mln. eurų pajamų arba beveik 2 proc. daugiau, nei 2018 m. (495,8 mln. eurų).

„Praėjusių metų rezultatas liudija, kaip efektyviai ir lanksčiai dirba „Lietuvos geležinkelių” žmonės. Vykdėme daug energijos pareikalavusią veiklų išgryninimo programą, regione smuko geležinkelio krovinių rinka. Vis dėlto keleivių vežimo, infrastruktūros valdymo ir kroviniu vežimo komandos neatitraukė akių nuo pagrindinio tikslo – kurti naudą mūsų akcininkui, Lietuvos valstybei”, – sako „Lietuvos geležinkelių” generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Keitėsi krovinių rinka, keitėsi ir bendrovė

Pasak bendrovės vadovo, 2019 metai buvo kupini iššūkių ir. be jau minėtos veiklų išgryninimo bei įmonių grupės sukūrimo programos „LG Keičiasi”, teko ieškoti greitų sprendimų reikšmingai pasikeitus regiono krovinių srautams.

„Didžiausią dalį pajamų „Lietuvos geležinkeliu” grupėje generuoja krovinių vežimo veikla, kurią nuo praėjusių metų pirmojo pusmečio vykdo „LG Cargo”. Čia susidūrėme su ženkliai kritusiais tranzitinių krovinių srautais. Tačiau mūsų komandai pavyko rasti efektyvių sprendimų ir kompensuoti netektis sukirtus rankomis su naujais klientais, atradus naujų maršrutų. Todėl kitoms regiono bendrovėms skaičiuojant ženkliai kritusį pervežimų kiekį, mums pavyko išlaikyti panašų į 2018 m. rezultatą”, – sako M. Bartuška.

Bendrovė „LG Cargo” praėjusiais metais vežė 55,2 mln. tonų krovinių – 2,8 proc. mažiau nei 2018-aisiais (56,8 mln. tonų). Palyginimui – Latvijoje krovinių vežimo rinka susitraukė 16 proc., o Estijoje – net 23 proc.

2019 metais 3,8 proc. išaugo vietiniai pervežimai, daugiausiai maisto produktų, statybinių medžiagų. Užsienio rinkose taip pat didėjo tam tikrų krovinių srautai: 38 proc. išaugo  statybinių medžiagų ir biokuro importas iš Baltarusijos, 26 proc. padidėjo naftos produktų eksportas į Ukrainą ir Lenkiją. Pernai buvo pervežtas rekordinis grūdų kiekis per pastarąjį dešimtmetį, duota pradžia reguliaraus konteinerių transportavimui iš Klaipėdos į Kijevą, pirmą kartą iš Kinijos į Lietuvą pradėtos vežti pašto siuntos.

Keliauti traukiniu – vis populiaresnis pasirinkimas

„Lietuvos geležinkelių” grupei priklausanti keleivių vežimo bendrovė „LG Keleiviams” praėjusiais metais vežė rekordinį skaičių keleivių – net 5,5 mln. Tai yra 6,7 proc. geresnis rezultatas, lyginant su 2018 metais (5,2 mln. keleivių). Augimas buvo stebimas beveik visuose maršrutuose.

„Keleivių vežimo komanda sėkmingai juda pirmyn link tikslo sukurti naują keliavimo kultūrą ir tapti pirmu pasirinkimu keliaujantiems. „LG Keleiviams” taip pat bendrovė vykdė efektyvumą didinančius projektus bei keliautojams pasiūlė naujų maršrutų”, – keleivių vežimo veiklos metus apžvelgia „Lietuvos geležinkelių” generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Tobulinamas šalies geležinkelių tinklas

Bendrovė „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra” keliams gerinti kasmet skiria reikšmingas lėšas – 2018 m. buvo suremontuota 58 km geležinkelio kelių už 24,5 mln. Eur, o 2019 m. atnaujinta 82 km geležinkelio kelių už 30,4 mln. Eur, t.y. 43 proc. daugiau geležinkelio kelių nei prieš metus. Per artimiausius ketverius metus yra numatyta kasmet investuoti po 40 mln. Eur, o tai leis kiekvienais metais modernizuoti po 80 km geležinkelio kelių.

Viena svarbiausių geležinkelio tinklo modernizavimo krypčių yra užtikrinti strateginio koridoriaus, kuris jungia sostinę Vilnių su Klaipėdos jūrų uostu, ruožo pralaidumą ir greičio didinimą. Tuo tikslu 2019 m. buvo organizuoti du tarptautiniai konkursai antrųjų kelių statybai ruožuose Livintai-Gaižiūnai ir Plungė-Šateikiai, į kuriuos bendrai bus investuota 97,8 mln. Eur.

Tačiau svarbiausiu praėjusių metų darbu būtų galima įvardinti pasirašytą sutarti dėl geležinkelio nuo Vilnius iki Klaipėdos elektrifikavimo su jungtinės veiklos partneriais iš Ispanijos „Elecnor S.A.” ir „Instalaciones Inabensa S.A.”. Projekto vertė siekia 363,1 mln. Eur. Pagrindinis projekto tikslas yra elektrifikuoti svarbiausią Lietuvos geležinkelių magistralę, tokiu būdu sumažinant krovinių ir keleivių vežimo sąnaudas bei aplinkos taršą.

Kasmet geležinkelio tinkle bus sudeginama maždaug 46 tūkst. tonų mažiau dyzelino, o į aplinką nebus išmetama apie 150 tūkst. tonų anglies dvideginio (CO2), didinančio šiltnamio efektą. Socialinė ekonominė nauda dėl oro taršos sumažėjimo per visą eksploatacijos laikotarpį sieks apie 700 mln. Eur.  Planuojame, kad jau 2024 m. pagrindine šalies geležinkelių arterija – tarp Vilniaus ir Klaipėdos – traukiniai važiuos varomi ekologiškesne ir pigesne energija.

Sumokėjo daugiausiai mokesčių

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų, „Lietuvos geležinkelių” grupė 2019 metais buvo didžiausiu mokesčių mokėtoju Lietuvoje – į šalies biudžetą grupės įmonės sumokėjo 96,2 mln. eurų įvairių mokesčių.

Kalbėdamas apie 2020 metų planus, „Lietuvos geležinkeliu” vadovas teigia, jog didžiausiu iššūkiu taps pasaulio kova su COVID-19 virusu.

„Tai yra ypatinga situacija, kuri pasaulyje sukėlė tikrą sumaištį. Įdėmiai stebime pokyčius ir dedame visas pastangas prie jų prisitaikyti. Šioje situacijoje džiaugiuosi, jog esame finansiškai stiprūs ir galime pasirūpinti mūsų beveik 10 tūkstančių žmonių komandos saugumu”, – sako „Lietuvos geležinkelių” generalinis direktorius M. Bartuška.

Pasak vadovo, sudėtinga situacija krovinių vežimo rinkoje prasidėjo dar praėjusių metų antrąjį pusmetį ir ji tęsiasi taip pat ir šiais metais. Tiesa, įvertinti, kokią įtaką tai padarys 2020 metų veiklos rezultatams, dar sunku – tiek dėl nepastovios situacijos rinkoje, tiek dėl sunkiai prognozuojamos COVID-19 viruso situacijos.