Didesnis skaidrumas užsiimant verslu interneto platformose

ES įveda naujas taisykles, kuriomis įmonėms užtikrina skaidresnę, teisingesnę ir labiau nuspėjamą interneto platformų aplinką bei veiksmingą teisių gynimo sistemą. Nuolatinių atstovų komitete posėdžiaujantys valstybių narių ambasadoriai šiandien patvirtino vasario 13 d. pasiektą preliminarų susitarimą su Europos Parlamentu dėl reglamento, skirto santykiams tarp interneto platformų ir jomis besinaudojančių įmonių, projekto.

Reklama

Šiomis naujomis taisyklėmis bus užtikrintas nuspėjamumas, kuris yra būtinas ES įmonėms, jei jos nori visapusiškai pasinaudoti platformų ekonomikos teikiama nauda. Tai labai svarbus žingsnis siekiant užbaigti ES bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimą. Esminis elementas – skaidrumas.

Rumunijos ekonomikos ministras Niculae BĂDĂLĂU

Pagrindinis šio reglamento tikslas – nustatyti teisinę sistemą, kuri garantuotų skaidrias sąlygas interneto platformų verslo klientams, taip pat veiksmingas teisių gynimo galimybes, kai interneto platformos šių sąlygų nesilaiko.

Interneto platformos, kurioms taikomas šis reglamentas, apima, be kita ko, elektronines prekyvietes, elektronines taikomųjų programų parduotuves ir (arba) elektronines socialines medijas, taip pat interneto paieškos sistemas, neatsižvelgiant į tai, kur šios platformos yra įsisteigusios, jeigu jos paslaugas teikia verslo klientams, įsisteigusiems ES, ir siūlo prekes ar paslaugas vartotojams, taip pat esantiems ES.

Kalbant apie skaidrumą, reikalaujama, kad platformos taikytų paprastas ir suprantamas sąlygas, pagal kurias jos teikia elektronines tarpininkavimo paslaugas. Kiekvieną kartą, kai jos nusprendžia apriboti, sustabdyti arba nutraukti galimybę verslo klientui naudotis platformų paslaugomis, jos turėtų pateikti motyvų pareiškimą. Be to, platformos turėtų viešai atskleisti pagrindinius parametrus, pagal kuriuos verslo klientai pagal reitingą rikiuojami paieškos rezultatuose, taip pat informaciją apie bet kokį skirtingų sąlygų taikymą prekėms ir (arba) paslaugoms, kurias platformos siūlo tiesiogiai arba per savo kompetencijai priklausančias įmones. Jos taip pat turėtų atskleisti pagrindinius ekonominius, komercinius ar teisinius motyvus, kuriais remdamosi jos riboja verslo klientų galimybę siūlyti kitokias sąlygas vartotojams už platformos ribų.

Kalbant apie teisių gynimo mechanizmus, reglamentu reikalaujama, kad visos platformos (išskyrus mažiausias, kurios yra aiškiai apibrėžtos reglamente) įdiegtų veiksmingas ir sparčias vidaus skundų nagrinėjimo sistemas ir kasmet pateiktų ataskaitas apie jų efektyvumą. Taip pat reikalaujama, kad platformos savo sąlygose nurodytų du ar daugiau mediatorių, kurie būtų pasitelkiami tais atvejais, kai vidaus skundų nagrinėjimo sistema nepadeda išspręsti tarp jų verslo klientų iškilusio ginčo. Reglamentu nustatoma atstovaujančiųjų organizacijų, asociacijų arba viešųjų įstaigų teisė platformų, kurios nesilaiko reglamento reikalavimų, atžvilgiu inicijuoti teisminius procesus. Galiausiai reglamentu valstybėms narėms suteikiami įgaliojimai nustatyti jų nacionalines sistemas atitinkančias sankcijas už reglamento pažeidimus. Komisijos prašoma:

• paskatinti platformas įsteigti nepriklausomų specializuotų mediatorių organizacijas,
• parengti elgesio kodeksus ir
• reguliariai įvertinti, kaip veikia naujosios taisyklės.

Reglamentas pradedamas taikyti po dvylikos mėnesių nuo jo paskelbimo ES oficialiajame leidinyje.

Tolesni veiksmai

Sutartas tekstas, teisininkams lingvistams atlikus įprastą peržiūrą, greitai bus pateiktas oficialiai priimti Europos Parlamentui ir Tarybai.

Bendra informacija

Interneto platformos labai padeda skatinti elektroninę prekybą. Šiuo metu daugiau kaip milijonas ES įmonių savo klientus pasiekia prekiaudamos interneto platformose. Apskaičiuota, kad apie 60 % privataus vartojimo ir apie 30 % viešojo sektoriaus vartojimo prekių ir paslaugų sandorių visoje skaitmeninėje ekonomikoje sudaroma per interneto tarpininkus.

Nors interneto platformų ekonomikos galimybės užtikrinti veiksmingą patekimą į (tarpvalstybines) rinkas yra didelės, Europos įmonės negali visiškai išnaudoti šių galimybių dėl įvairios galimai žalingos prekybos praktikos ir veiksmingų teisių gynimo mechanizmų trūkumo Sąjungoje. Be to, internetinių paslaugų teikėjams kyla sunkumų veikti bendrojoje rinkoje dėl atsirandančio susiskaidymo.