Bankas „OP Corporate Bank” prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,5%. Kitąmet augimas paspartės iki 3%. Per dešimtmetį gyventojų perkamoji galia išaugo 55%, pramonės gamybos apimtys didėjo 57%. Aktyvus vidaus vartojimas palaikys ir kitų metų augimą, kol pramonė laukia eksporto rinkų atsigavimo.
Reklama
Sparčiau nei kaimynės, lėčiau ne pernai
„Lietuvos ekonomika šiemet augo sparčiausiai tarp Baltijos šalių, nors augimas šiek tiek lėtesnis nei praėjusiais metais, kai BVP didėjo 2,7%. Vis dėlto tai puikus rezultatas, turint omeny, kad įsigaliojo didesni JAV muitų tarifai, sutrikdę tarptautinę prekybą, visus metus mažėjo pramonės gamybos apimtys”, – sakė Joona Widgren, „OP” grupės vyresnysis ekonomistas, pristatydamas ekonomikos apžvalgą.
Lyginant su rugsėjį skelbta prognoze, bankas sumažino šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę nuo 3% iki 2,5%, o kitų metų paliko nepakeistą (3%).
Metinė infliacija šiemet turėtų siekti 3,5%, kai pernai kainos augo 2,1%. Pasak banko ekonomistų, kitąmet kainų didėjimas išsilaikys ties 3% riba.
Blogiausias Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) muitų tarifų scenarijus šiemet neįvyko. Vasarą įvesti muitai – didesni nei galiojo pastaraisiais metais. Vis dėlto jie mažesni nei baimintasi pavasarį. Šiuo metu tarptautinės prekybos padėtis daug ramesnė, lyginant su pirmąja metų puse.
„Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos gyventojų perkamoji galia išaugo 55% – tai vienas sparčiausių augimų Europoje ir geriausias rezultatas per nepriklausomos Lietuvos istoriją. Jį lemia itin spartus atlyginimų didėjimas bei stipresnis šalies ekonomikos augimas, lyginant su kitomis Baltijos šalimis”, – teigia Leda Iržikevičienė, „OP Corporate Bank” Lietuvos filialo vadovė.
Reklama
Per šį laikotarpį Latvijos gyventojų perkamoji galia išaugo 38%, o Estijos – tik 20%.
Gyventojų nuotaikos vėl gerėja
Šiuo metu gyventojų nuotaikos atsigauna visoje trijose Baltijos šalyse. Lietuvoje vartotojų pasitikėjimas gerokai stipresnis nei Estijoje ir Latvijoje, taip pat jis aukštesnis už Europos vidurkį (Europos Sąjungos išankstinis vidurkis -13,6 balo, Lietuvoje +3,1 balo).
Metų viduryje Lietuvos gyventojų nuotaikos buvo suprastėjusios, bet rudenį vėl atsigavo ir šiuo metu toliau viršija ilgametį vidurkį.
Skaičiavimai rodo, kad privatus vartojimas turi erdvės augti visose trijose Baltijos šalyse –pastaraisiais metais jis išliko mažesnis už tendenciją. Tai rodo, kad nepaisant teigiamo nusiteikimo, gyventojai linkę atsargiau leisti pinigus ir dalį augančių pajamų pasilieka kaip saugumo garantą. „OP Corporate Bank“ Lietuvoje didino finansavimą verslui iki 1,6 mlrd. Eur
„Gerėjanti namų ūkių finansinė padėtis leidžia tikėtis nuosaikaus vartojimo augimo, prie kurio kitąmet prisidės ir II pakopos išankstinės išmokos. Vis dėlto daugeliui gyventojų būtų racionalu dalį šių lėšų nukreipti į ilgalaikį investavimą, o ne į vartojimą – Lietuvos gyventojai vis dar turi santykinai nedidelį finansinio turto portfelį, palyginti su Vakarų Europos šalimis. Todėl ilgalaikis kapitalo kaupimas tampa svarbia tvaraus ekonomikos augimo ir asmeninio finansinio stabilumo prielaida”, – pastebi L. Iržikevičienė.
„Lietuvos gamybos apimtys šiuo metu yra maždaug tokios kaip pernai rudenį. Praėjusių metų pabaigoje pramonė augo itin sparčiai, o per šiuos metus laipsniškai mažėjo”, – pastebi J. Widgren.
Pasak ekonomisto, Lietuvos pramonės gamyba per dešimtmetį išaugo 57%. Tai beveik dvigubai daugiau nei Latvijos (31%) ir beveik trigubai nei Estijos (18%).
„Lietuvos gamybos verslus galima pasveikinti su tokiu sparčiu augimu ir gebėjimu prisitaikyti prie pasaulinės paklausos – ne kiekvienai šaliai tai pavyksta. Tokios atvirtos ekonomikos, kokia yra Lietuva, smarkiai priklauso nuo tarptautinės prekybos tendencijų”, – pastebi ekonomistas.
Prognozuojama, kad Latvijos BVP šiemet augs 1%, o kitąmet 2,5%. Infliacija kaimyninėje šalyje šiemet sieks 3,5%, o kitąmet sumažės iki 2%. Kitais metais ekonomiką palaikys vidaus paklausa, augs ir eksportas.
Estijos BVP šiemet augs 0,5% ir 2,5% kitąmet. Vis dėlto šalyje išlieka aukšta infliacija: 5,3% šiemet ir 3,5% kitąmet. Ekonomikos augimą skatins fiskalinė politika, ji augins ir valstybės deficitą.