Lietuvos verslai – aktyviausi interneto prekyboje visoje ES

Lietuvoje net 42 proc. įmonių prekes ar paslaugas parduoda internetu – tai didžiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje (ES), rodo naujausia „Eurostat“ apžvalga. Tai reiškia, kad Lietuvos verslai pastaraisiais metais itin sparčiai plėtė elektroninę prekybą ir skaitmeninius pardavimo kanalus, o daugeliui įmonių tai tapo nebe papildoma veiklos kryptimi, bet viena svarbiausių verslo augimo dalių.

Reklama

Ekspertų teigimu, toks rezultatas atspindi ne tik technologinį Lietuvos verslo pasirengimą, bet ir sparčiai besikeičiančius vartotojų bei pačių įmonių įpročius.

„Eurostat“ apžvalgos „Digitalisation in Europe – 2026 edition“ duomenimis, 2025 metais apie 24 proc. ES įmonių vykdė elektroninę prekybą, palyginti su 19 proc. 2015 metais.

Lietuva buvo absoliuti lyderė ir, palyginimui, pralenkė antroje vietoje likusią Daniją (39 proc.), Švediją ir Airiją (abi po 37 proc.). Mažiausią dalį elektronine prekyba besiverčiančių verslų visoje ES turėjo Rumunija, Liuksemburgas (abi po 15 proc.) ir Bulgarija (16 proc.).

Kodėl Lietuva taip išsiskiria?

Kaip pastebi „European Merchant Bank“ („EMBank“) vadovas Sarp Demiray, viena pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuva šiandien pirmauja pagal elektroninę prekybą vykdančių įmonių dalį visoje ES, yra gana nedidelė vidaus rinka. Lietuvos verslai natūraliai priversti greičiau ieškoti būdų, kaip pasiekti platesnę auditoriją, neapsiribojant vien fizinėmis prekybos vietomis ar vietos rinka.

„Skaitmeniniai kanalai daugeliui įmonių tapo galimybe veikti gerokai platesniu mastu – pasiekti klientus kituose miestuose ar net visoje Europoje. Ypač tai aktualu mažesnėms įmonėms, kurioms elektroninė prekyba šiandien leidžia konkuruoti su gerokai didesniais rinkos žaidėjais“, – sako jis.

Pasak eksperto, prie spartesnės skaitmenizacijos prisidėjo ir palankios aplinkybės – aukštas interneto naudojimo lygis, kuris, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pernai siekė beveik 90 proc. Taip pat sparčiai auganti finansinių technologijų bei skaitmeninių paslaugų ekosistema ir gana greitai prie naujų įpročių prisitaikantys vartotojai.

„Dar prieš dešimtmetį tarptautinė plėtra daugeliui mažesnių verslų dažnai reikšdavo dideles investicijas į fizinę infrastruktūrą, vietines komandas ar tarpininkus. Šiandien didelę dalį šių barjerų būtent ir leidžia apeiti elektroninė prekyba, skaitmeniniai atsiskaitymai ir logistikos sprendimai. Dėl to net mažesnės įmonės gali gana greitai pasiekti klientus skirtingose Europos rinkose“, – teigia jis.

S. Demiray priduria, kad kartu su elektroninės prekybos augimu pasikeitė ir pačių verslų finansavimo poreikiai. Jiems vis dažniau reikia lankstesnių finansavimo modelių, greitesnių atsiskaitymų bei technologinių sprendimų, leidžiančių efektyviau valdyti augančius pardavimų srautus skirtingose rinkose.

Kokiuose versluose elektroninė prekyba auga sparčiausiai?

„Eurostat“ duomenimis, didžiausias elektroninės prekybos augimas ES fiksuojamas tarp mažų ir vidutinių įmonių.

Lietuvoje, pasak S. Demiray, šiandien sparčiausiai elektroninę prekybą augina internetinė mažmeninė prekyba, įvairios skaitmeninės paslaugos bei specializuoti nišiniai verslai, kurie produkciją ar paslaugas parduoda ne tik vietos rinkoje, bet ir kitose Europos šalyse. Tą puikiai atspindi verslų investicijos – jie, kaip teigia S. Demiray, vis dažniau ieško finansavimo elektroninės prekybos plėtrai.

Be to, vis didesnę reikšmę įgauna ir prenumeratos modeliais paremti verslai bei B2B prekyba, kur skaitmeniniai kanalai leidžia daug greičiau pasiekti užsienio klientus.

Elektroninės prekybos svarba ateityje tik augs

Išskirtinai didelė ES mastu Lietuvos verslų orientacija į elektroninę prekybą šiandien keičia ir pačią verslo veikimo logiką.

Skaitmeniniai kanalai daugeliui įmonių tampa nebe papildomu pardavimo įrankiu, o viena pagrindinių veiklos infrastruktūros dalių – nuo klientų aptarnavimo iki atsiskaitymų, logistikos ar duomenų analizės sprendimų.

„Elektroninė prekyba šiandien keičia ne tik pardavimo kanalus, bet ir pačius verslo procesus. Vartotojai tikisi greito aptarnavimo, sklandžių atsiskaitymų, greito pristatymo bei personalizuotos patirties, todėl verslams tenka, o ateityje dar daugiau teks investuoti į automatizaciją, technologinius sprendimus ir veiklos efektyvumą“, – įsitikinęs „EMBank“ vadovas.

Eksperto vertinimu, dabartiniai Lietuvos rezultatai yra tik tarpinis etapas platesniame ekonomikos pokytyje. Artimiausiais metais skaitmeniniai kanalai daugelyje sektorių taps pagrindine verslo infrastruktūra, o konkurencija vis labiau vyks būtent tarp greičiausiai prie technologinių pokyčių prisitaikančių įmonių.