Paskelbta
2 metai prieš-
By
Raminta V.Tautodaile yra vadinami savamokslių lietuvių tautos meistrų sukurti vaizduojamosios ir taikomosios dailės darbai. Pastarąją sudaro visi dirbiniai, kuriuos galima pritaikyti buityje. O vaizduojamajai tautodailei priklauso religinės paskirties skulptūros, mėgėjiški tapybos ir grafikos kūriniai. Kur pastaruoju metu Lietuvoje vyksta tautodailės parodos galite sužinoti apsilankę internetinėje svetainėje Pickvibe.
Kas lietuvių tautodailėje žavi turistus, atvykusius iš kitų kraštų?
Užsieniečius labiausiai žavi lietuviška kryždirbystė. Be to, ji nuo 2001 metų yra įtraukta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą. Tiek atvykėliams, tiek mūsų tautiečiams akį patraukia stilizuoti augalinės ir gyvūninės tematikos raštai, pasikartojančios geometrinės figūros „apgyvendinti“ tekstilės, odos, medžio ir akmens dirbiniuose. Visa tai atveria mūsų kraštui būdingos pasaulio sampratos gilumas, tautinės savimonės šaknis ir dvasinės kultūros istoriją.
Kaip tautodailėje gali būti naudojami žolynai, medžių šakelės ir kita augmenijos atributika?
Atsiranda tautodailės kūrėjų savo dirbiniams naudojančių augmeninę atributiką. Pavyzdžiui, prieniškė tautodailininkė Gintvilė Giedraitienė iš augmenijos sukuria saulutes, kryželius, paukštelius, verbas, sodus, įvairias kompozicijas, kuriose naudoja bitkrėsles, šermukšnių uogas ir šakeles. Jos kūriniai dvelkia sudžiūvusių žolynų kvapais, stebina savo trapumu, lankstumu.
O Skuodo krašto tautodailininkė Irena Gadeikienė kuria reljefinio tipo paveikslus, kuriuose ant tradiciškai pateikto tapybinio fono iš medžių šakelių, žolelių, gėlių žiedų, šiaudų ir kitokių natūralios gamtos dovanų prilipdo iškilius įvairius architektūrinius statinius, kitokias paveikslo detales, kurios padeda jam išsiveržti iš įprastinės plokštumos.
Kaip vystosi nūdienos tautodailė?
Lietuvių tautodailė išsaugo senąsias tradicijas net ir dabar, kai kūryboje naudoja pačias naujausias šiuolaikines technologijas ir labiau sąveikauja su profesionaliuoju menu. Tuo pačiu ji skatina ir naujų vietinių tradicijų atsiradimą, prisideda prie tautodailės sklaidai skirtų renginių prestižo didinimo. Lietuvos savivaldybėse daug dėmesio skiriama tautodailininkų poreikiams ir jų veiklos populiarinimui vietos bendruomenėse.
Kad tautodailė neliktų vien prisiminimu ir gyvuotų toliau pastangų negaili vietinių meno mokyklų pedagogai, o ir patys tautodailininkai ieško sau pamainos. Jų pagrindinis tikslas – supažindinti vaikus ne tik su pasaulio dailės, bet ir tautodailės pagrindais, nes ji vis dėlto yra visa ko pagrindas.
Darbuotojų įsitraukimas ir gerovė šiandien tampa vienais svarbiausių veiksnių, lemiančių organizacijų sėkmę. Kiekvieno žmogaus patiriama prasmė darbe tiesiogiai veikia jo...
Jau 5 kartą organizuotas „Spiečiaus“ verslo bendruomenės renginys „Spiečiamės“ šiemet subūrė rekordinį dalyvių skaičių. Rugsėjo 26 d. vykusiame susitikime iš...
Kelionės į kaimynines šalis bei populiariausius Europos miestus yra dažnas Lietuvos gyventojų pasirinkimas. Naujausiais kelionių technologijų bendrovės „FlixBus“ duomenimis, šią vasarą...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje greitojo aptarnavimo restoranų tinklas „Hesburger“ tęsia plėtrą Lietuvoje ir atidaro naują restoraną Garliavoje, Kauno rajone,...
Pasaulinės korporacijos jau atvirai kalba apie tai, kiek darbo vietų bus panaikinta dėl dirbtinio intelekto (DI). Skaičiuojama, kad jei „Microsoft“...
Prasidėjus mokslo metams daugelis studentų susiduria su klausimu, kaip gyventi turint itin ribotą biudžetą ir nepritrūkti pinigų nei kasdienėms išlaidoms,...
Ruduo – dosniausias metų laikas, kuomet sodus ir daržus užpildo rudens derlius. Natūralu, kad dalis žmonių šiomis gėrybėmis nori pasidalyti...
Saugumo poreikiai nuolat auga – nebeužtenka vien tik stebėti uždarą erdvę ar fiksuoti įėjimus. Dažnas susiduria su iššūkiu: kaip suvaldyti...
Kiekvieną rugsėjį gatvėse išaugantis moksleivių skaičius atneša ir papildomų iššūkių eismo saugumui. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas, penktadalis...
Dar prieš kelis dešimtmečius žmonės Lietuvoje dažnai naudodavo vadinamuosius „majakus“ ar „švyturėlius“ – paskambindavo ir iškart nutraukdavo skambutį, taip perduodami...