Paskelbta
8 mėnesiai prieš-
Atnaujintos Kauno rotušės atidarymas, pirmą kartą muziejaus organizuotas „Istorijų festivalis“, 11 parodų, 114 renginių, beveik 1000 edukacinių užsiėmimų bei ekskursijų ir bemaž 70 000 lankytojų – taip penki Kauno miesto muziejaus (KMM) padaliniai – Kauno rotušė, Kauno pilis, M. ir K. Petrauskų namai, Tautinės muzikos muziejus bei Juozo Gruodžio namai – uždaro 2024-uosius ir žengia į naujus metus, kuriems suplanavo ne mažiau naujienų.
Tarp jų – jau visai netrukus jubiliejų švęsiantis tarptautinis kanklių festivalis ir paroda „Miesto atmintis: archeologai“, skirta archeologų bendruomenei, tyrinėjusiai ir tyrinėjančiai Kauno miestą bei jo apylinkes. Taip pat paroda, kurios ašis – Martyno Zaleskio paveikslas „Kauno vaizdas“: iki šiol Lietuvoje neeksponuotas, savo dydžiu, detalumu ir sukūrimo aplinkybėmis išskirtinis XIX a. vid. Kauno peizažas.
Pasak KMM direktoriaus Gabrieliaus Sužiedėlio, praėję metai muziejuje išsiskyrė aktyvumu ir naujų pradžių gausa: „2024-aisiais pagaliau galėjome viešai pasidžiaugti darbais, prie kurių KMM komanda kantriai ir atsakingai dirbo ne vienerius metus. Žinoma, ryškiausias iš jų buvo atnaujintos Kauno rotušės ir miestą pristatančios ekspozicijos atvėrimas Tikiu, kad visos įgytos patirtys ir partnerystės ateinančiais metais padės dar efektyviau įsilieti į miesto bei visos šalies kultūrinį žemėlapį“, – sako jis.
Kauno miestui skirtos ekspozicijos pristatymas
Didžiausiu 2024-ųjų įvykiu muziejui tapo kelių paskutinių metų visuomenei nematomą darbą įprasminęs Kauno rotušės atidarymas. Šiandien šis KMM padalinys siūlo devyniolika ekspozicinių erdvių, kuriose aiškinamasi, kas yra miestas apskritai ir koks miestas yra Kaunas. Nuo rūsio, kur galima pradėti pažintį su Kauno rajonais, iki palėpėje įsikūrusios kintančių parodų erdvės – muziejus kviečia patyrinėti miestą skirtingais kampais, pažinti Kaune sutinkamus kasdienybės ritualus, o taip pat pakilti į rotušės bokštą bei pasidairyti po miesto panoramas.
Parodose – Lietuvai ir miestui svarbūs įvykiai ir akcentai
Praėję metai pasižymėjo ne tik Kaunui, bet ir visai šaliai svarbiomis progomis – 2024-aisiais sukako 20 metų, kai Lietuva tapo NATO nare, taip pat minėtas Lietuvos dainų šventės šimtmetis. Jas pažymint prie Kauno pilies kartu su Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos nacionaliniu muziejumi eksponuota lauko paroda „Galingi, nes vieningi!“, o keliose miesto vietose įsikūrė urbanistinė paroda „100 metų emocijų, bendrumo, šokių ir dainų“, kurią galima aplankyti iki šių metų birželio 3 d.
Iki balandžio 6 d. Kauno rotušėje dar veikia ir pernai atidaryta ceremonmeisteriui Kęstučiui Ignatavičiui skirta paroda „Miesto atmintis: Kęstutis Ignatavičius“, taip pat menininko Vlado Suncovo kurta ir kuruota paroda „Industrinės pasakos“, sukurta Kauno miesto muziejaus saugomų rinkinių pagrindu. Ją galima pamatyti iki rugpjūčio 31 d.
Parodų netrūksta ir kituose KMM padaliniuose: Kauno pilyje iki vasario 11 d. veikia vieno eksponato paroda „Naujas muziejuje: peiliukai vaisiams“, o M. ir K. Petrauskų namuose iki kovo 1 d. galima spėti pamatyti kalėdinių atvirukų parodą „Maža, daili šventinė kortelė“.
Kauno istorija – nuo eksponatų iki leidinių
Kasmet KMM savo rinkinius papildo naujais eksponatais. Praėjusiais metais priimta beveik 2700 eksponatų, iš kurių 2510 – padovanoti.
Praėjusį rudenį išleistas ir trečiasis serijos „Kaunas Stanislovo Lukošiaus žvilgsniu“ leidinys, kuriuo tęsiamas KMM fonduose saugomo fotografo S. Lukošiaus archyvo populiarinimas, o naujausias leidinys skirtas Kauno pramonės istorijai. Tuo tarpu vasarą pasirodė vaikams skirta spalvinimo ir užduočių knygelė „Čyru Džyru“.
Ko laukti muziejuje 2025-aisiais?
Šiais metais KMM taip pat netrūks veiklų. Be jau minėtų – 10-ojo tarptautinio kanklių festivalio „Kanklės mano rankose“, parodų „Miesto atmintis: archeologai“ ir su M. Zaleski paveikslu „Kauno vaizdas“ susijusios – muziejus kartu su savo leidiniais lauks Knygų mugėje, kvies atvykti į Muziejaus nakties renginius, Trečiojo amžiaus universiteto paskaitas, ekskursijas, įvairius koncertus ir patirtis praplečiančias diskusijas, toliau bus rengiamos vieno eksponato parodos Kauno pilyje. Gavus Lietuvos kultūros tarybos finansavimą, Kipro Petrausko memorialinio buto ekspozicija bus pritaikyta lankytojams su regos negalia.
Kaip ir kasmet, daug dėmesio bus skiriama ir mažiesiems lankytojams: kiekvieno mėnesio trečiąjį trečiadienį Kauno rotušėje vyks mažylių iki 3 m. diena, kiekvieną šeštadienį visuose muziejaus padaliniuose veiks įvairios kūrybinės dirbtuvės, o skirtingomis progomis – stovyklos pradinių klasių vaikams.
Daugiau apie tai, kas vyksta KMM: https://kaunomuziejus.lt/
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje greitojo aptarnavimo restoranų tinklas „Hesburger“ tęsia plėtrą Lietuvoje ir atidaro naują restoraną Garliavoje, Kauno rajone,...
Pasaulinės korporacijos jau atvirai kalba apie tai, kiek darbo vietų bus panaikinta dėl dirbtinio intelekto (DI). Skaičiuojama, kad jei „Microsoft“...
Vakar Vilniuje, Ozo g. 10A, įvyko oficialus pirmojo Lietuvoje BYD automobilių salono atidarymas. Šis renginys neapsiribojo vien automobilių bei salono...
Komentuoja Justinas Muleika, „GF banko“ generalinis direktorius Lietuvos banko duomenimis, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius vartojimo paskolų buvo išduota...
Lietuvoje beveik trečdalis šeimų gyvena nuomojamame būste, o daugelis jų svajoja apie savo namus. Tačiau pirmas žingsnis link šios svajonės,...
Prasidėjus mokslo metams daugelis studentų susiduria su klausimu, kaip gyventi turint itin ribotą biudžetą ir nepritrūkti pinigų nei kasdienėms išlaidoms,...
Ruduo – dosniausias metų laikas, kuomet sodus ir daržus užpildo rudens derlius. Natūralu, kad dalis žmonių šiomis gėrybėmis nori pasidalyti...
Saugumo poreikiai nuolat auga – nebeužtenka vien tik stebėti uždarą erdvę ar fiksuoti įėjimus. Dažnas susiduria su iššūkiu: kaip suvaldyti...
Kiekvieną rugsėjį gatvėse išaugantis moksleivių skaičius atneša ir papildomų iššūkių eismo saugumui. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas, penktadalis...
Dar prieš kelis dešimtmečius žmonės Lietuvoje dažnai naudodavo vadinamuosius „majakus“ ar „švyturėlius“ – paskambindavo ir iškart nutraukdavo skambutį, taip perduodami...