Ekologija
„Google“ pradeda didžiausią savo anglies šalinimo projektą – technologija bus naudojama Brazilijos ryžių laukuose
„Google“ susitarė su klimato technologijų bendrove „Terradot“ dėl didžiausio iki šiol savo anglies dioksido šalinimo projekto. Brazilijos Rio Grande do Sul regione planuojama vienu metu mažinti metano emisijas iš ryžių laukų ir spartinti natūralų uolienų dūlėjimą, kuris padeda iš atmosferos pašalinti anglies dioksidą.
Reklama
Projektas apims daugiau kaip 200 tūkst. hektarų žemės ūkio paskirties teritorijų. Jo mastas įdomus ne tik ekologiniu, bet ir verslo požiūriu – „Google“ ir „Terradot“ bando sukurti modelį, kurį ateityje būtų galima pritaikyti kitose didelėse ryžių auginimo rinkose.
Kodėl dėmesys skiriamas ryžių laukams?
Ryžiai yra vienas svarbiausių pasaulio maisto produktų, tačiau jų auginimas užlietuose laukuose sukuria palankias sąlygas metaną išskiriančioms bakterijoms. Metanas atmosferoje išlieka trumpiau nei anglies dioksidas, tačiau trumpuoju laikotarpiu jo poveikis klimato šiltėjimui yra gerokai stipresnis.
Todėl projekte bus naudojami ūkininkavimo metodai, leidžiantys sumažinti laiką, kurį laukai išlieka visiškai užlieti. Tai gali sumažinti susidarančio metano kiekį, kartu išlaikant ryžių auginimo produktyvumą.
„Google“ ir „Terradot“ planuoja šį trumpalaikį klimato efektą derinti su ilgalaikiu anglies dioksido pašalinimu iš atmosferos.
Kaip veikia spartesnis uolienų dūlėjimas?
„Terradot“ naudoja vadinamąją enhanced rock weathering, arba spartesnio uolienų dūlėjimo, technologiją. Natūralios silikatinės uolienos susmulkinamos ir paskleidžiamos žemės ūkio laukuose.
Gamtoje uolienos nuolat reaguoja su vandeniu ir atmosferoje esančiu anglies dioksidu. Tai labai lėtas procesas, tačiau susmulkinus uolieną jos paviršiaus plotas smarkiai padidėja, todėl cheminės reakcijos vyksta greičiau. Jų metu dalis CO2 paverčiama stabilesnėmis cheminėmis formomis ir ilgainiui gali būti saugoma šimtus ar tūkstančius metų.
Papildomas tokios technologijos privalumas yra tai, kad ji gali būti integruojama į jau veikiančią žemės ūkio infrastruktūrą.
Milijonai tonų planuojamo poveikio
Remiantis „Google“ ir „Terradot“ paskelbta informacija, projektas iki 2030 m. turėtų sukurti maždaug 1 mln. tonų CO2 ekvivalento trumpalaikį klimato poveikį dėl sumažintų metano emisijų. Iki 2040 m. planuojama papildomai pasiekti apie 1 mln. tonų ilgalaikio anglies dioksido pašalinimo.
Tai yra projekto tikslai, o faktiniai rezultatai priklausys nuo ūkininkavimo sąlygų, technologijos efektyvumo ir matavimo metodų.
„Google“ finansinės sandorio sąlygos neatskleidė. Reuters skelbia, kad bendrovės tikslas yra padėti tokioms technologijoms artėti prie mažesnės nei 100 JAV dolerių kainos už pašalintą toną CO2.
Kuriama nauja klimato technologijų rinka
Didžiosios technologijų bendrovės pastaraisiais metais tapo svarbiais anglies šalinimo projektų pirkėjais. Duomenų centrų, debesijos ir dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtra didina energijos poreikį, todėl bendrovės ieško ne tik atsinaujinančios energijos, bet ir būdų kompensuoti dalį sunkiai išvengiamų emisijų.
„Google“ dar 2024 m. investavo į „Terradot“, todėl naujasis projektas yra ne vien paslaugos pirkimas, bet ir bandymas padėti išauginti technologiją iki pramoninio masto.
Jeigu Brazilijoje pasirinktas modelis pasiteisins, panašios sistemos galėtų būti pritaikytos ir kitose didelėse ryžių auginimo valstybėse, pavyzdžiui, Indijoje ar Vietname.
Verslo prasme tai rodo naują tendenciją: klimato technologijų bendrovės kuria ne tik atskirus įrenginius, bet ir ištisas paslaugų grandines, kurios apjungia žemės ūkį, anglies kreditų rinką, duomenų matavimą ir ilgalaikes sutartis su didžiosiomis korporacijomis.
Šaltiniai
Reklama
