Paskelbta
5 val prieš-
Nešiojamo kompiuterio paieškos dažnai prasideda gana paprastai. Reikia „kažko normalaus“. Kad nebūtų per lėtas. Kad laikytų baterija. Kad netektų keikti po metų. Ir būtent čia prasideda painiava – pasiūla didelė, aprašymai gražūs, o skirtumai ne visada akivaizdūs.
Klausimas, kaip išsirinkti nešiojamą kompiuterį, retai turi vieną teisingą atsakymą. Nes pats pasirinkimas labai priklauso nuo to, kam jis bus naudojamas, kaip dažnai, kokiomis sąlygomis. Ir dar – kiek kantrybės bus ateityje.
Kaina dažnai tampa atskaitos tašku. Tai natūralu. Bet ji neturėtų būti pradžia. Greičiau – pasekmė.
Du vienodai kainuojantys nešiojami kompiuteriai gali būti visiškai skirtingi. Vienas – greitas, bet su silpna baterija. Kitas – tylus, bet ribotas ateičiai. Trečias – gražus, bet su kompromisais, kurie išryškėja tik po kelių mėnesių.
Prieš žiūrint į kainą verta atsakyti sau į keletą paprastų klausimų. Ar kompiuteris bus dažnai nešiojamas? Ar dirbs su sunkiomis programomis? Ar svarbus ekranas? Klaviatūra? Tylus veikimas?
Atsakymai į šiuos klausimus dažnai sumažina pasirinkimą perpus.
Ne visi kompiuteriai skirti viskam. Ir tai nėra trūkumas.
Jeigu kompiuteris bus naudojamas naršymui, dokumentams, el. paštui, vaizdo skambučiams – jam nereikia itin galingo procesoriaus ar atskiros vaizdo plokštės. Bet jei planuojama dirbti su grafika, video, 3D ar žaidimais, reikalavimai išauga labai greitai.
Dažna klaida – pirkti „su atsarga“. Tikintis, kad daugiau galios bus geriau. Kartais taip. Kartais tai tiesiog papildomas svoris, triukšmas ir trumpesnis baterijos laikas.
Kaip išsirinkti nešiojamą kompiuterį be nusivylimo? Aiškiai suprasti, kam jis bus naudojamas šiandien, o ne teoriškai kažkada.
Procesoriaus pavadinimai gali atrodyti sudėtingi. i3, i5, i7. Ryzen 3, 5, 7. Skaičiai, raidės, kartos.
Tačiau kasdienybėje svarbiau ne maksimalūs dažniai, o tai, kaip sklandžiai sistema reaguoja. Ar kompiuteris stringa atidarant kelias programas. Ar vėluoja perjungiant langus.
Vidutinės klasės procesorius šiandieniniams poreikiams dažniausiai yra daugiau nei pakankamas. Ypač jei kompiuteris turi SSD ir pakankamai operatyviosios atminties.
Galingesnis procesorius tampa svarbus tada, kai darbas tikrai sunkus. Visa kita – dažnai tik skaičiai specifikacijoje.
RAM nėra pati įspūdingiausia dalis. Apie ją retai kalbama reklamoje. Bet jos trūkumas jaučiamas iškart.
Šiandien 8 GB operatyviosios atminties jau laikoma minimumu patogiam darbui. Tai leidžia laikyti atidarytas kelias programas, naršyklę su keliais skirtukais, be nuolatinio „galvojimo“.
4 GB dar egzistuoja. Bet dažniausiai tik pačiam paprasčiausiam naudojimui. Ir net tada – su kompromisais.
Jeigu yra galimybė rinktis daugiau atminties arba bent jau galimybę ją ateityje padidinti, tai dažnai verta dėmesio.
SSD ir HDD skirtumas šiandien jau nebekelia ginčų. SSD yra greitesnis. Žymiai.
Kompiuteris su SSD įsijungia per kelias sekundes. Programos atsidaro be pauzių. Sistema atrodo gyva.
Talpa čia svarbi, bet ne tiek, kiek greitis. 256 GB SSD daugeliui pakanka. 512 GB suteikia daugiau laisvės. Viskas, kas virš to – priklauso nuo poreikių.
HDD šiandien dažniausiai tampa kompromisu dėl kainos. Bet tas kompromisas dažnai jaučiamas kasdien.
Geriausios 2025 m. klaviatūros
Ekranas yra tai, kas lydės kiekvieną darbo minutę. Ir vis dėlto jis dažnai nuvertinamas.
Raiška. Spalvos. Ryškumas. Matymo kampai. Visa tai daro įtaką ne tik vaizdui, bet ir akių nuovargiui.
Full HD (1920×1080) šiandien yra pagrindas. Mažesnė raiška didesniame ekrane greitai ima erzinti.
Ekrano dydis taip pat svarbus. 13–14 colių – patogu nešiotis. 15–16 colių – patogiau dirbti ilgiau vienoje vietoje. Čia nėra teisingo pasirinkimo. Yra tik tinkamas konkrečiam žmogui.
Specifikacijose klaviatūra aprašoma retai. Bet ji naudojama nuolat.
Minkšti klavišai. Aiškus paspaudimas. Tylus veikimas. Apšvietimas. Visa tai smulkmenos, kurios ilgainiui tampa labai svarbios.
Tas pats galioja ir jutiklinei daliai. Jeigu ji nepatogi, tai jausis kasdien. Ir joks galingas procesorius to neištaisys.
Jeigu yra galimybė – verta kompiuterį bent trumpam išbandyti gyvai.
Gamintojų nurodomas baterijos veikimo laikas dažnai būna optimistinis. „Iki 12 valandų“ dažnai reiškia labai specifines sąlygas.
Realybėje svarbiau ne maksimalus skaičius, o stabilumas. Ar kompiuteris ištemps darbo dieną be įkroviklio. Ar baterija nepradės greitai silpti.
Lengvesni, efektyvesni procesoriai dažnai čia laimi. Taip pat – mažesni ekranai ir paprastesnė grafika.
Jeigu kompiuteris dažnai bus naudojamas kelyje, baterija tampa vienu svarbiausių kriterijų.
USB jungčių skaičius. HDMI. Ausinių lizdas. Kortelių skaitytuvas. Tai dalykai, apie kuriuos pagalvojama tik tada, kai jų prireikia.
Ploni kompiuteriai dažnai turi mažiau jungčių. Tai nėra blogai, bet gali reikšti papildomus adapterius.
Viskas priklauso nuo to, kas bus jungiama. Monitorius. Projektorius. Išoriniai diskai. Pelė. Klaviatūra.
Mažos detalės, kurios kartais lemia patogumą. Kokį kompiuterį pirkti 2026
Windows, macOS, Linux. Kiekviena sistema turi savo logiką.
Dažniausiai pasirinkimas kyla ne iš objektyvių argumentų, o iš įpročio. Ir tai normalu.
Svarbu tik žinoti, ar konkrečios programos, kurių reikia, veiks pasirinktoje sistemoje. Visa kita – prisitaikymo klausimas.
Nešiojamas kompiuteris perkamas ne vieniems metams. Todėl verta pagalvoti apie tai, kaip jis jausis po dviejų ar trijų.
Ar bus galima padidinti atmintį. Ar diskas ne per mažas. Ar procesorius ne per silpnas jau šiandien.
Tai nereiškia, kad reikia pirkti brangiausią modelį. Tai reiškia, kad verta vengti akivaizdžių ribojimų. Kompiuteriai mokslams
Pats pasirinkimo procesas dažnai kelia stresą. Atrodo, kad bet koks sprendimas gali būti klaida.
Bet realybėje dauguma šiuolaikinių nešiojamų kompiuterių yra pakankamai geri. Skirtumai slypi ne tame, ar jis „geras“, o tame, ar jis tinka.
Kaip išsirinkti nešiojamą kompiuterį, kuris neerzins po pusmečio? Ne ieškoti tobulo varianto, o suprasti savo poreikius ir pasirinkti be skubos.
Kartais geriausias sprendimas ateina ne iš techninių lentelių, o iš paprasto jausmo – kad šis kompiuteris tiesiog tiks kasdienybei.
„Bitė“ perka naujausius „Nvidia“ grafikos procesorius dirbtiniam intelektui vystyti


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Lietuvos mobiliojo ryšio rinka iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta. Trys vardai, trys tinklai, panašios kainos, tie patys pažadai apie greitį...
Reklama
Reklama
Sausio 28–29 dienomis Prezidento Gitano Nausėdos kvietimu Lietuvoje lankėsi Danijos karališkosios šeimos atstovai. Ketvirtadienį vizito metu karališkosios šeimos atstovai dalyvavo...
„Telia Lietuva“ vardas Lietuvoje girdimas kasdien. Kartais kaip interneto tiekėjas, kartais kaip darbdavys, kartais – kaip technologinis fonas, kurio net...
Kapsulinis kavos aparatas dažnai atsiranda tada, kai kava turi būti paprasta. Be malimo, be svarstyklių, be ilgų rytinių ritualų. Mygtukas,...
Kavos aparatas dažnai tampa tylia namų virtuvės dalimi. Jis stovi kampe, burzgia rytais, kartais primena apie save lempute ar keistu...
Ausinės šiandien tapo beveik nematomu kasdienybės atributu. Jos naudojamos kelyje, darbe, namuose, sportuojant, ilsintis. Kartais – kelias valandas per dieną....
Išmanusis telefonas seniai tapo pagrindine kamera daugeliui žmonių. Jis visada šalia, nereikalauja pasiruošimo, o nuotraukos iškart atsiduria ekrane. Kartais labai...
Kraujospūdžio matavimas ilgą laiką buvo siejamas su gydymo įstaigomis. Kabinetas, kėdė, manžetė ant žasto ir keli tylūs laukiantys momentai. Šiandien...