Paskelbta
5 mėnesiai prieš-
Televizoriaus įstrižainė dažnai tampa pirmu dalyku, į kurį krypsta žvilgsnis renkantis naują ekraną. Skaičius coliais atrodo aiškus, konkretus, lengvai palyginamas. 43, 55, 65. Didesnis ar mažesnis. Tarsi viskas būtų paprasta.
Bet realybėje šis skaičius slepia daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Televizoriaus dydis veikia ne tik vaizdo pojūtį, bet ir akių komfortą, patalpos estetiką, net tai, ar ekranas po kelių mėnesių pradės erzinti.
Prieš keliolika metų 32 colių televizorius atrodė solidus. 40 colių – prabangus. Šiandien tokie dydžiai dažnai suvokiami kaip maži, ypač svetainėse, kuriose televizorius tapo pagrindiniu pramogų centru.
Turinys pasikeitė. Vaizdo kokybė išaugo. Žiūrėjimo įpročiai taip pat. Filmai, serialai, sporto transliacijos ir žaidimai reikalauja daugiau erdvės akims. Todėl televizoriaus įstrižainė nebėra vien estetikos klausimas. Ji tiesiogiai susijusi su tuo, kaip suvokiamas vaizdas.
Televizoriaus įstrižainė matuojama nuo vieno ekrano kampo iki priešingo, įstrižai. Skaičius pateikiamas coliais, o ne centimetrais. Tai tarptautinis standartas, kuris perėjo ir į kasdienę kalbą.
Svarbu suprasti, kad šis matmuo nereiškia nei ekrano pločio, nei aukščio. Du televizoriai su ta pačia įstrižaine gali atrodyti skirtingai, ypač jei skiriasi rėmelio storis ar ekrano proporcijos.
Televizoriaus dydis ir žiūrėjimo atstumas visada eina kartu. Vienas be kito netenka prasmės.
Per mažas ekranas dideliame atstume atrodo blankiai. Per didelis ekranas per arti gali varginti akis, ypač ilgiau žiūrint.
Apytikslės gairės egzistuoja, bet jos nėra griežtos:
Šie skaičiai nėra taisyklės. Greičiau orientyras. Aukštesnė rezoliucija leidžia sėdėti arčiau didesnio ekrano be diskomforto, todėl šiuolaikiniai televizoriai keičia senas normas.
Full HD laikais per didelis ekranas reiškė matomus pikselius. Vaizdas greitai tapdavo grūdėtas, ypač iš arti.
4K rezoliucija šią problemą praktiškai išsprendė. Didesnė televizoriaus įstrižainė nebėra kliūtis ryškiam vaizdui. Net 65 colių ekranas iš 2,5 metro gali atrodyti labai detalus.
Tai viena priežasčių, kodėl žmonės vis dažniau renkasi didesnius televizorius, nei planavo iš pradžių. Ir retai gailisi.
Dažnas įsitikinimas: jei kambarys nedidelis, televizorius turi būti mažas. Praktika rodo, kad tai ne visada tiesa.
Svarbiau ne patalpos plotas, o tai, kaip išdėstyti baldai ir koks realus atstumas iki ekrano. Mažoje svetainėje su sofa prie sienos 55 colių televizorius gali atrodyti visiškai natūraliai. Kartais net harmoningiau nei per mažas ekranas, kuris „paskęsta“ erdvėje.
Vis dėlto riba egzistuoja. Per didelis televizorius per arti akių gali sukelti nuovargį. Akys turi nuolat judėti, kad aprėptų visą vaizdą. Ypač tai juntama žiūrint dinamišką turinį ar skaitant smulkų tekstą.
Čia svarbus ne tik dydis, bet ir žiūrėjimo pobūdis. Jei televizorius dažniausiai naudojamas kaip fonas, pernelyg didelis ekranas gali erzinti. Jei pagrindinis tikslas – filmai ir serialai, didesnė įstrižainė dažniau tampa privalumu.
Televizoriaus dydžio suvokimas keičiasi priklausomai nuo turinio.
Sporto transliacijose didesnis ekranas leidžia geriau sekti veiksmą, matyti daugiau detalių. Filmuose jis sukuria įtraukimo jausmą, artimą kino salei.
Žaidimuose situacija subtilesnė. Didelis ekranas suteikia įspūdingą vaizdą, bet per arti sėdint gali būti sunkiau sekti visą informaciją. Čia dažnai ieškoma balanso.
Ekranas nėra tik technologinis įrenginys. Jis tampa interjero dalimi. Kabantis ant sienos arba stovintis ant baldo, televizorius vizualiai keičia patalpos proporcijas.
Per mažas televizorius didelėje sienoje atrodo tarsi laikinas sprendimas. Per didelis – gali dominuoti, net užgožti kitus elementus.
Todėl renkantis dydį dažnai verta įsivaizduoti ne tik vaizdą ekrane, bet ir patį ekraną erdvėje. Kartais keli papildomi coliai vizualiai „užbaigia“ sieną.
Šiuolaikiniai televizoriai turi labai plonus rėmelius. Tai reiškia, kad 55 colių modelis šiandien gali atrodyti mažesnis nei 50 colių prieš dešimtmetį.
Todėl vien skaičius ne visada perteikia realų pojūtį. Dėl šios priežasties parduotuvėje ekranai dažnai atrodo mažesni nei namuose. Aplink juos – daug kitų ekranų, ryški šviesa, triukšmas.
Namų aplinkoje tas pats dydis staiga tampa labai akivaizdus.
Televizorius – išmanių namų valdymo centras
Dažna situacija: svarstoma tarp dviejų dydžių. Vienas atrodo saugus, kitas – drąsesnis. Pasirenkamas mažesnis, kad „nebūtų per daug“.
Praktika rodo, kad dažniau gailimasi būtent dėl per mažo pasirinkimo. Akys prisitaiko greitai. Tai, kas pirmą dieną atrodo didžiulis ekranas, po savaitės tampa įprastas.
Retai pasitaiko, kad žmogus galvotų: „Reikėjo mažesnio.“ Kur kas dažniau – priešingai.
Svetainėje dažniausiai norisi didesnio ekrano. Miegamajame – mažesnio, nes žiūrėjimo atstumas trumpesnis, o televizorius dažnai nėra pagrindinis dėmesio centras.
Virtuvėje ar darbo kambaryje pakanka kompaktiško modelio. Čia televizoriaus įstrižainė labiau susijusi su patogumu nei su įspūdžiu.
Vienuose namuose gali būti keli televizoriai, ir kiekvienas jų – skirtingo dydžio, visiškai pagrįstai.
Įsigijus naują televizorių, pirmos dienos dažnai būna kupinos įspūdžių. Ekranas atrodo didelis. Gal net per didelis.
Po mėnesio tas pats dydis tampa norma. Po metų – atrodo visiškai įprastas. Ir tada, pamačius didesnį ekraną, kyla mintis, kad jis jau neatrodo toks milžiniškas.
Tai natūralus procesas. Todėl televizoriaus dydžio pasirinkimas visada šiek tiek nukreiptas į ateitį.
Televizoriaus įstrižainė yra svarbi, bet ji niekada neturėtų būti vienintelis kriterijus. Prasta vaizdo kokybė dideliame ekrane tampa dar labiau matoma. Lėta sistema dideliame ekrane erzina labiau.
Dydis sustiprina ir geras, ir blogas savybes. Todėl jis turėtų eiti kartu su tinkama rezoliucija, geru ekranu ir stabiliu veikimu.
Nepaisant visų gairių, televizoriaus dydžio pasirinkimas dažnai lieka šiek tiek emocinis. Tai normalu. Tai daiktas, kuris bus matomas kasdien.
Ir galbūt būtent dėl to televizoriaus įstrižainė sukelia tiek daug klausimų, diskusijų ir dvejonių. Ne todėl, kad būtų sudėtinga. O todėl, kad norisi pasirinkti teisingai.
Kartais tai reiškia pasitikėti ne skaičiais, o pojūčiu. Ir leisti sau šiek tiek daugiau, nei planuota.
Išmanusis televizorius ar televizorius su dirbtiniu intelektu






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Kretingiškis Laurynas Janutis – profesionalus kokas (laivo virėjas), todėl didžiąją metų dalį praleidžia atviroje jūroje. Keliaudamas po pasaulį jis gamina...
Iki Klaipėdos Drift Fest liko mažiau nei savaitė. Birželio 27–28 d. Švyturio arenoje vyksiantis festivalis jau sutraukė dalyvius iš penkių...
Lietuvos tiriamosios žurnalistikos paramos ir labdaros fondas, finansuojantis tiriamosios žurnalistikos apdovanojimą „Pamatai”, sulaukė 1 mln. eurų paramos iš „Sprints Foundation”...
Telekomunikacijų ir IT bendrovė „Telia” beveik už 10 mln. eurų įsigijo du 1500 MHz dažnių blokus ir išsiskyrė kaip didžiausia...
Lietuvoje net 42 proc. įmonių prekes ar paslaugas parduoda internetu – tai didžiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje (ES), rodo naujausia...
Darbo skelbimuose mirga reikalavimai mąstyti strategiškai ir prisiimti atsakomybę už rezultatą. Logiška būtų manyti, kad verslininkai, individualių projektų autoriai ir...
Komentuoja „Luminor” banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas Europos kelių transporto sektorius pastaruosius kelerius metus balansuoja ties stagnacijos riba, tačiau Lietuvos...
Kelionės planavimas, darbo laiškai, dokumentų analizė ir asmeniniai klausimai dažnai nugula į vieną ilgą dialogą su dirbtinio intelekto įrankiu. Nors...
Lietuvoje kasdienėms išlaidoms gyventojai dažniausiai atsiskaito kortelėmis, kaip rodo reprezentatyvios „Norstat“ apklausos duomenys. Vis dėlto, pamesta mokėjimo kortelė gali sukelti...
Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu...