Namams
Bendras vaikų kambarys – kaip suplanuoti erdvę, kad abu vaikai jaustųsi patogiai ir turėtų savo zoną?
Bendras vaikų kambarys retai būna tik kambarys. Dažniau tai mažas pasaulis, kuriame susitinka skirtingi charakteriai, įpročiai ir nuotaikos. Vienas nori tylos, kitas – muzikos. Vienas kruopščiai dėlioja daiktus į vietą, kitas gyvena kūrybiniame chaose.
Reklama
Kai vaikai dalijasi erdve, kambarys turi atlaikyti daugiau nei tik žaislų ar knygų svorį. Jis turi išlaikyti pusiausvyrą.
Ir čia prasideda tikrieji sprendimai.
Kai vietos ne per daug, bet pakanka
Daugiabučiuose ar mažesniuose namuose atskiras kambarys kiekvienam vaikui – ne visada realybė. 10–14 kvadratinių metrų erdvėje dažnai tenka sutalpinti dvi lovas, du stalus, spintą ir žaidimų zoną.
Skaičiai atrodo riboti. Bet net ir 12 kvadratinių metrų gali veikti, jei išnaudojamas aukštis ir aiškiai suplanuotos zonos.
Dviaukštės lovos išlieka populiarios ne be priežasties. Jos sutaupo apie 2–3 kvadratinius metrus grindų ploto, o tai mažame kambaryje yra daug. Kita vertus, ne visiems vaikams tinka miegoti aukštai – ypač jaunesniems nei šešerių metų.
Kartais pasirenkamos lovos su stalčiais apačioje. Taip atsiranda papildoma vieta patalynei ar sezoniniams drabužiams. Mažiau baldų – daugiau oro.
Bendras vaikų kambarys nebūtinai reiškia ankštumą. Jis dažniau reiškia apgalvotą išdėstymą.
Reklama
Dvi asmenybės – viena erdvė
Didžiausias iššūkis – ne baldai. O skirtingi poreikiai.
Kai amžiaus skirtumas tarp vaikų 3–5 metai ar daugiau, skirtumai jaučiasi kasdien. Vienas dar žaidžia su konstruktoriais, kitas ruošia namų darbus ir nori tylos. Vienam reikia anksti miegoti, kitas dar skaito.
Tokiose situacijose padeda aiškus zonų atskyrimas. Net jei kambarys bendras, kiekvienas vaikas turėtų turėti „savo kampą“. Tai gali būti atskira lentyna, kita sienos spalvos dalis, kilimas, kuris žymi ribą.
Vizualinis atskyrimas veikia geriau nei atrodo. Skirtingos patalynės spalvos, skirtingi sienų dekorai virš lovų – mažos detalės, kurios siunčia signalą: čia yra asmeninė erdvė.
Ir net jei kalbama apie bendrą vaikų kambarį, asmeniškumo jausmas neturi išnykti.
Lovų išdėstymas – daugiau nei techninis klausimas
Lovos gali stovėti viena šalia kitos, priešingose sienose arba kampu. Kiekvienas variantas turi savo niuansų.
Lovos vienoje linijoje sukuria tvarkos įspūdį, tačiau gali sumažinti privatumo jausmą. Kampinis išdėstymas dažnai suteikia daugiau atskirties, ypač jei tarp jų pastatoma nedidelė spintelė ar lentyna.
Jei kambarys siauras, lovos išilgai sienų gali palikti laisvą centrą žaidimams. Jei kvadratinis – atsiranda daugiau lankstumo.
Kai kurie tėvai renkasi ištraukiamas lovas, kurios dieną paslepiamos. Sprendimas praktiškas, bet reikia įvertinti, ar kasdienis išskleidimas netaps varginančia rutina.
Čia nėra vieno teisingo varianto. Viskas priklauso nuo kambario formos ir vaikų santykio.
Darbo vieta – kai abu turi mokytis
Mokyklinio amžiaus vaikams reikalinga aiški darbo zona. Vienas bendras stalas dviem dažnai sukelia konfliktų, ypač jei pamokos ruošiamos tuo pačiu metu.
Rekomenduojama, kad vienam vaikui skirta stalo dalis būtų bent 100–120 cm pločio. Tai leidžia patogiai išskleisti sąsiuvinius, kompiuterį, knygas. Jei vietos mažiau, verta ieškoti kampinių ar ilgesnių stalų sprendimų palei sieną.
Apšvietimas čia taip pat svarbus. Natūrali šviesa iš kairės pusės (dešiniarankiams) sumažina šešėlius. Stalinės lempos su reguliuojamu kampu padeda išvengti akių nuovargio.
Bendras vaikų kambarys neturi tapti kompromisu mokymosi sąskaita. Jei reikia, verta pergalvoti kitų baldų dydį.
Spalvos, kurios neerzina po metų
Mažesni vaikai dažnai nori ryškių spalvų – rožinės, mėlynos, žalios. Tačiau stiprūs atspalviai gali greitai pabosti, ypač kai vaikai auga.
Neutralus pagrindas – balta, švelni pilka, smėlio ar šviesiai žalsva – leidžia lengviau keisti akcentus. Sienų lipdukai, tekstilė, plakatai gali būti keičiami be didelių investicijų.
Jei kambaryje gyvena berniukas ir mergaitė, spalvų klausimas kartais tampa jautrus. Tokiu atveju padeda ne spalvų skirstymas pagal lytį, o teminiai sprendimai: gamta, kosmosas, gyvūnai, geometriniai raštai.
Svarbiausia, kad spalvos neerzintų vakare. Per intensyvūs tonai gali trukdyti atsipalaiduoti.
Daiktų kiekis – realybė, kurios neišvengsi
Du vaikai reiškia dvigubai daugiau žaislų, drabužių, knygų. O kartais ir trigubai daugiau chaoso.
Todėl sandėliavimo sprendimai tampa esminiai. Uždari spintelių fasadai sukuria tvarkos įspūdį net tada, kai viduje – netvarka. Atviros lentynos tinka dažnai naudojamiems daiktams, bet jos reikalauja daugiau disciplinos.
Vienam vaikui skirta atskira stalčių ar lentynų zona padeda išvengti ginčų. Net paprastas sprendimas – skirtingos spalvos dėžės – gali sumažinti nesutarimus dėl „kas kur padėjo“.
Bendras vaikų kambarys tampa lengviau valdomas, kai kiekvienas žino, kur yra jo daiktai.
Privatumas – net mažame kambaryje
Vaikams augant, privatumo poreikis didėja. Paauglystėje tai tampa ypač aktualu. Miegamojo interjeras
Užuolaidėlės prie lovos, mobilios pertvaros ar net aukštesnės lentynos gali sukurti minimalų atskyrimą. Tai ne sienos, bet simbolinė riba, kuri turi reikšmę.
Psichologai dažnai pabrėžia, kad asmeninė erdvė svarbi savarankiškumo jausmui. Net jei ji maža.
Kartais sakoma: „Na ką, bendras vaikų kambarys – teks susitaikyti.“ Tačiau susitaikymas nereiškia, kad nereikia ieškoti sprendimų. Maži pakeitimai gali turėti didelę įtaką santykiams.
Amžiaus skirtumas – ar visada gerai dalintis?
Jei vienam vaikui 4, kitam 12, jų dienos ritmas skiriasi. Mažesniam reikia daugiau miego, vyresniam – daugiau laiko savarankiškai veiklai.
Tokiu atveju verta pagalvoti apie apšvietimo valdymą atskirose zonose. Naktinė lemputė vienoje kambario pusėje gali netrukdyti kitam miegoti. Taip pat svarbu triukšmo lygis – kilimai, minkšti paviršiai sugeria garsą.
Kai amžiaus skirtumas labai didelis, bendras kambarys gali būti laikinas sprendimas. Kartais po kelerių metų atsiranda galimybė perplanuoti erdves.
Ne visada tai paprasta. Bet visada verta įvertinti realią situaciją.
Lyties klausimas – daugiau apie vertybes nei dizainą
Brolio ir sesers kambarys kartais kelia papildomų klausimų, ypač paauglystėje. Tačiau mažesniame amžiuje tai dažnai nesudaro problemų.
Svarbiausia – ne atskirti spalvomis, o užtikrinti, kad kiekvienas jaustųsi gerbiamas. Jei vienam patinka sportas, kitam – menas, kambaryje gali atsirasti abiejų pomėgių ženklų.
Neutralus fonas leidžia išvengti dirbtinio skirstymo. Erdvė gali būti bendru pagrindu, o ne kompromisu. Vaiko kambario interjeras
Saugumas – tylus prioritetas
Dviaukštės lovos turi atitikti saugumo standartus, turėti apsauginius bortelius. Laipteliai – stabilūs, neslidūs. Baldai – pritvirtinti prie sienos, ypač jei vaikai linkę laipioti.
Elektros lizdai turi būti apsaugoti, laidai – tvarkingai paslėpti. Tai skamba kaip savaime suprantama, bet praktikoje dažnai pamirštama.
Bendras vaikų kambarys turi būti ne tik estetiškas, bet ir saugus kasdienėje veikloje.
Augimas – neišvengiamas pokytis
Vaikų poreikiai keičiasi greičiau nei baldai. Lovelė su apsauga po kelių metų tampa per maža. Žaislų dėžės užleidžia vietą knygoms ar sporto inventoriui. Dviejų vaikų kambario interjeras
Todėl verta rinktis baldus, kurie gali „augti“ kartu. Reguliuojamo aukščio stalai, išplečiamos lovos, modulinės spintos leidžia išvengti dažnų keitimų.
Investicija pradžioje gali būti didesnė, bet per 5–10 metų ji dažnai atsiperka. Ypač jei šeimoje daugiau nei vienas vaikas.
Kai santykiai svarbesni už kvadratinius metrus
Bendras vaikų kambarys gali tapti konfliktų šaltiniu. Bet gali ir stiprinti ryšį.
Vaikai, kurie dalijasi erdve, dažnai mokosi derėtis, tartis, gerbti ribas. Ne visada sklandžiai. Kartais su ašaromis. Bet tai – gyvenimo dalis.
Tinkamai suplanuota erdvė sumažina įtampą. Aiškios ribos, atskiros zonos, pakankamai vietos daiktams. Tai ne garantija, kad ginčų nebus, bet jų gali būti mažiau.
Ir galiausiai kambarys yra tik fonas. Santykiai kuriami kasdienybėje – pokalbiuose, žaidimuose, bendruose vakaruose.
Kai erdvė palaiko, o ne trukdo, bendras gyvenimas tampa lengvesnis.
Kaip pasirinkti tinkamą lovos rėmą ir čiužinį savo miegamajam?
Reklama
