Verslas
2025 m. I ketv. daugiausia nelaimingų atsitikimų darbe įvyko statybose
Išankstiniais duomenimis, 2025 m. I ketv., neįskaičiuojant žuvusiųjų per eismo įvykius, darbo metu įvyko 4 mirtini nelaimingi atsitikimai, o sunkius sužalojimus patyrė 27 darbuotojai. Atitinkamai per 2024 m. buvo gauti 4 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 23 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai. Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 2025 m. I ketv., palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, išliko nepakitęs, o sunkių padidėjo 4 atvejais (arba 17 proc.).
Reklama
Daugiausia nelaimių įvyko statybose
Pavojingiausi darbai, kuriuos vykdant nelaimingų atsitikimų įvyko daugiausia, – statybos ir remonto, juos atliekant įvyko 2 mirtini ir 10 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe. Atliekant apdirbamosios pramonės darbus įvyko 4 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, transportavimo ir saugojimo – 5 sunkūs nelaimingi atsitikimai, žemės ūkio – 1 mirtinas nelaimingas atsitikimas, o žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įmonėse užfiksuotas 1 mirtinas ir 2 sunkūs atvejai. VDI raginimų užtikrinti saugias sąlygas ignoravimas lemia mirtinas nelaimes darbe
Bendra tiek mirtinų tiek ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičių tendencija išlieka panaši. Tačiau mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe atveju skiriasi sektoriai, kuriuose jie įvyko: šių metų pirmąjį ketvirtį mirtinos nelaimės užfiksuotos statybos, žemės ūkio ir žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuose, o 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu – transporto ir saugojimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių remonto ir apdirbamosios pramonės sektoriuose.
Sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius padidėjo statybos sektoriuje 5 atvejais (nuo 5 iki 10), transporto ir saugojimo sektoriuje – 4 atvejais (nuo 1 iki 5), tiek švietimo, tiek žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, tiek administracinės ir aptarnavimo veiklos sektoriuose padidėjo po 1 atvejį (nuo 1 iki 2). Toks pat atvejų skaičius išliko vandens tiekimo, nuotekų valymo ir atliekų tvarkymo – 1 atvejis. Tačiau sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo apdirbamosios pramonės – 1 atveju (nuo 5 iki 4), didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių remonto – 2 atvejais (nuo 3 iki 1), žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose po 2 atvejus (nuo 2 iki 0) bei informacijos ir ryšių – 1 atveju (nuo 1 iki 0).
Aukštis ir neatsargumas – didžiausia grėsmė darbe
Pavojingiausi nelaimingiems atsitikimams darbe įvykti buvo sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo darbai (juos atliekant įvyko 2 mirtini ir 4 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe), taip pat statybos darbai (juos atliekant įvyko 8 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe) bei techninių priemonių, mechanizmų aptarnavimo darbai (2 sunkūs ir 1 mirtinas nelaimingi atsitikimai). VDI primena apie nelaimes darbe, kurių buvo galima išvengti
Nelaimes darbe lemiantys veiksniai kasmet beveik nesikeičia: 1 mirtinas ir 10 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko darbuotojui nukritus iš aukščio, 2 mirtini nelaimingi atsitikimai įvyko dirbant su krautuvais ir 1 mirtinas dirbant su judančiais mechanizmais. Dar 2 darbuotojai buvo sunkiai traumuoti krentančių daiktų, 2 darbuotojai prispausti žemių dirbant iškasose, 1 darbuotojas patyrė sunkų cheminį nudegimą, o net 7 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe įvyko darbuotojams paslydus ar užkliuvus ir nugriuvus. Ne visos nelaimingų atsitikimų aplinkybės yra baigtos tirti.
Tiriant nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad daugiausia sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių per 2025 m. I ketv., lėmė netinkamas darbų organizavimas, nepakankama darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė, netinkamas profesinės rizikos vertinimas arba kai patys darbuotojai nesilaikė darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklių ar instrukcijų. Kaip bebūtų, aptariamuoju laikotarpiu ištirtų įvykių darbe metu tarp nukentėjusių nenustatyta nei vieno neblaivaus darbuotojo, taip pat neįvyko nei vieno sunkaus ar mirtino nelaimingo atsitikimo darbe nepilnamečiams darbuotojams.
„Vis kartojame tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, kad didžiosios dalies kritimų iš aukščio ir nelaimių atliekant krovos darbus būtų galima išvengti, jeigu tik darbdaviai būtų skyrę pakankamai dėmesio darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, tinkamai juos instruktavę, o darbuotojai savo ruožtu būtų atsakingiau įvertinę rizikas ir tinkamai naudoję apsaugos priemones. Rūpinantis sauga darbe labai svarbu atsižvelgti į įvairius faktorius, pavyzdžiui, kad saugai įtakos turi ne tik darbo aplinka, bet ir oro sąlygos. Žiemą dėl šalčio ir sniego atsiranda rizika paslysti, sušalti ir pan.“, – sako Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas. Darbo saugos iššūkiai
Kaip išvengti nelaimių darbe?
Darbai aukštyje yra viena iš pavojingiausių veiklos sričių, kurioje nelaimingų atsitikimų pasekmės yra skaudžiausios – dažniausiai besibaigiančios darbuotojų žūtimi arba sunkiais sužalojimais. VDI yra parengusi interaktyvias rekomendacijas, kurios yra skirtos kritimo iš aukščio prevencijai statybos sektoriuje užtikrinti, bet aktualios ir atliekant kitus darbus aukštyje, pavyzdžiui, kraunant prekes sandėlyje ar valant pastatų langus. Taip pat galite pasižiūrėti kitas aktualias metodines rekomendacijas ir atmintines, susijusias su darbais aukštyje ir krovos darbais. VDI informuoja
Primename, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme yra numatyta, kad galima atsisakyti dirbti, jei nesudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nesilaikoma darbuotojų saugos reikalavimų, ir apie tai informuoti VDI.
