Paskelbta
2 metai prieš-
Nors šiemet džiugina išties vasariškas rugsėjis, neišvengiamai artėja šaltesni orai ir šildymo sezonas. Jo metu kiekvienais metais padaugėja patalpose kylančių gaisrų, kurie pridaro didelių nuostolių. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Turto ir specialiųjų rizikų žalų administravimo skyriaus vadovė Margarita Čebelienė skaičiuoja, kad šiemet dėl ugnies sukeltų žalų įmonės klientams jau išmokėta apie 1,2 mln. eurų išmokų. Ši suma neabejotinai išaugs, nes, kaip pažymi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas, dažniausia gaisrų gyvenamosiose patalpose priežastimi išlieka netinkama krosnių, dūmtraukių, židinių ir kitų kietojo kuro šildymo įrenginių eksploatacija.
Per šildymo sezoną – 1500 gaisrų
A. Gudžiausko teigimu, per šildymo sezoną gyvenamuosiuose pastatuose vidutiniškai kyla apie 1500 gaisrų. 2022-2023 metų rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį šis skaičius siekė 1420. Iš jų daugiau kaip tūkstantis kilo būtent dėl netinkamos šildymo sistemos priežiūros ir eksploatacijos.
„Kartu su neatsakinga elektros prietaisų eksploatacija ir neatsargiu gyventojų elgesiu šildymo sistemos nepriežiūra metai iš metų išlieka pagrindinėmis gaisrų namuose priežastimis. Tai reiškia, kad tinkamos prevencijos priemonės didelės dalies gaisrų leistų išvengti“, – sako A. Gudžiauskas.
M. Čebelienė pažymi, kad gaisrų metu patirti nuostoliai dažniausiai siekia nuo kelių iki kelių dešimčių tūkstančių eurų. Ekspertės teigimu, gaisras yra viena skaudžiausių nelaimių ne tik finansiškai, bet ir emociškai, nes gyventojai dažnai praranda jiems asmeniškai brangius daiktus, netenka ilgą laiką kurtų ir puoselėtų namų – jau nekalbant apie gaisro sukeliamą išgąstį ir psichologinį šoką.
„Pastebime, kad gaisrų metų patiriami nuostoliai tampa vis didesni. Tai yra susiję su tuo, kad gyventojai namuose sukaupia daugiau turto, dėl ugnies netenka brangesnių daiktų, o taip pat su aukšta infliacija, dėl kurios padidėja remonto ir namų atstatymo kaštai. Dėl to siekiant sumažinti finansines rizikas savo namus svarbu apdrausti pakankama apimtimi. Visgi visų svarbiausia – laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių ir tinkamai prižiūrėti krosnis, dūmtraukius, katilines ir elektrinius šildymo prietaisus“, – sako M. Čebelienė.
Šildymo sezonui pataria ruoštis iš anksto
A. Gudžiauskas pabrėžia, kad šildymo sezonui svarbu ruoštis iš anksto. Jo teigimu, neretai gyventojai šildymo prietaisus prisimena tik tuomet, kai orai gerokai atvėsta ir reikia skubiai pradėti šildytis.
„Prieš pradedant šildymo sezoną būtina išvalyti ne tik kieto kuro katilą ar krosnį, bet ir visus dūmtakius bei dūmtraukį. Taip pat svarbu atlikti bandomąjį kūrenimą, malkas į krosnį dedant mažais kiekiais ir stebint, ar šildymo sistemoje nėra įtrūkimų, nesandarumų. Juos pastebėjus defektus reikia nedelsiant pašalinti“, – sako A. Gudžiauskas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialisto teigimu, šildantis kietuoju kuru ar elektriniais prietaisais taip pat labai svarbu laikytis esminių saugumo taisyklių, kurias gyventojai neretai pamiršta. Visų pirma, šalia šildymo įrenginio neturėtų būti laikomos degios medžiagos ir daiktai. Be to, šildymui turėtų būti naudojamas tik sausas kuras ir tik toks, kokį rekomenduoja šildymo prietaiso gamintojas. Krosnies įkūrimui negalima naudoti degiųjų skysčių.
„Taip pat svarbu, kad grindys prieš pakurą būtų apsaugotos nedegiomis medžiagomis, o visa šildymo sistema įrengta griežtai laikantis priešgaisrinės saugos reikalavimų. Kūrenant krosnį svarbu per anksti neuždaryti sklendės, nes patalpose gali pradėti kauptis žmonių gyvybei pavojingos smalkės. Galiausiai, patalpose, kuriose kūrenama krosnis, negalima be priežiūros palikti vaikų“, – sako A. Gudžiauskas.
M. Čebelienė pažymi, kad daugėja gaisrų, kylančių nuo elektrinių šildymo prietaisų. Anot draudimo ekspertės, reikėtų pasirūpinti, kad elektriniai šildytuvai nesiliestų prie užuolaidų, sienų ar baldų, būtų jungiami į tvarkingus elektros lizdus ar prailgintuvus. Taip pat reikėtų įsitikinti, kad į vieną elektros jungtį nėra sujungiamą per daug galingų įrenginių.
Gaisrininkai įspėja: elektriniai paspirtukai užsidega vis dažniau, gali supleškinti ir kaimynų namus – kaip apsisaugoti?
Prieš šventes pataria neskubėti: kitaip galima prarasti dar daugiau laiko
Kaip teisingai interpretuoti prietaisų skydelio siunčiamus signalus: galima važiuoti ar geriau sustoti?
Kad pirmasis plikledis neužkluptų netikėtai: trys patarimai iš draudimo ekspertų
Artėja padangų keitimo metas: ragina atkreipti dėmesį ne tik į taisykles, bet ir į oro sąlygas
KASKO žalos kasmet – vis didesnės: greičiausiai vėl fiksuosime rekordinius metus
Į automobilio stiklą atskriejęs akmenukas gali padaryti ir 8 tūkst. eurų žalą: daugiausia įvykių nutinka vasarą
Draudimo platformos „Man ramu“ įkūrėjas: „Saugumas visų pirma turėtų būti asmeninis reikalas – turėtume patys daugiau dėmesio skirti apsisaugojimui nuo stichijų“
Išmaniosios automobilių sistemos: daugiau pasitikėjimo prie vairo ar prarasta jo kontrolė?
Nuo 2025 m. gegužės 1 d. visi verslai, kurie savo veikloje privalo naudoti kasos aparatus, turi teikti kvitų duomenis į...
Svarstant apie naujo būsto įsigijimą, gyventojai dažnai daug dėmesio skiria būsto plotui, kainai ar vaizdui pro langą, tačiau pamiršta vieną...
Automobilių sporto mėgėjams ir lenktynininkams atėjęs pavasaris žymi naujo sezono pradžią. Norinčių varžytis populiarumo viršūnėje Lietuvoje karaliaujančiame „drifte“ netrūksta, tačiau,...
„Citadele“ banko inicijuota Baltijos šalių gyventojų apklausa atskleidžia, kad Lietuvoje gyventojai labiausiai nerimauja dėl geopolitinės įtampos (56 proc.) ir augančių...
Telefoniniai sukčiai, prisidengdami institucijomis ar paslaugų tiekėjais, ir toliau vilioja pinigus iš gyventojų. Ekspertas atskleidžia, koks pagrindinis signalas, kad skambina...
Daugelis esame pratę saugoti savo pinigus nuo sukčių internete, tačiau ne kiekvienas susimąstome, kad apsaugos nuo apgavikų reikia ir mūsų...