Griežtas kriptoturto rinkų reglamentavimas Lietuvos „fintech“ titanų negąsdina

2024-ieji yra didelių pokyčių metai visiems kripto paslaugų teikėjams Europos Sąjungoje. Pagrindinė to priežastis – griežtinamas kripto turto rinkų reglamentavimas.

Reklama

Reglamentas dėl kripto turto rinkų (ang. „Markets in Crypto-Assets Regulation“), pirmoji tokia Europos Sąjungos kripto turto reguliavimo sistema, žengia tvirtą žingsnį siekiant apsaugoti vartotojus, skatinti finansinį stabilumą bei inovacijas, ir nustatyti aiškius veiklos standartus kripto turto sektoriaus dalyviams.

Tai reglamentas, kuris, visų pirma, siekia supaprastinti bendrovių licencijavimo procesą. Nepaisant to, kad Europos Sąjunga šioje srityje pirmauja palyginti su kitais pasaulio regionais, MiCA kelia tam tikrus iššūkius, įskaitant didesnes atitikties išlaidas, vartotojų anonimiškumo sumažėjimą ir susirūpinimą dėl galbūt per griežto reguliavimo.

Investuotojas Ilja Laurs prognozuoja, kad dėl perdėto MiCA reguliavimo griežtumo iš Lietuvos pasitrauks didžioji dauguma „fintech“ kompanijų, kurioms taps per brangu ir per sudėtinga šalyje vykdyti veiklą. Pasak I. Laurs, iš Lietuvos taip pat žada trauktis ir mokėjimų bei prekybos kriptovaliutomis paslaugas teikianti lietuvių įmonė „CoinGate“ (UAB „Decentralized“).

„CoinGate“ traukiasi iš Lietuvos?

Nors I. Laurs įvardijo „CoinGate“ kaip vieną iš kompanijų, planuojančių verslą perkelti svetur, įmonės bendraįkūrėjas ir valdybos narys Dmitrijus Borisenka tokius gandus neigia: „Šiemet tikslas ir toliau išlieka toks pats – kurti kuo patogesnę, kriptovaliutų atsiskaitymams pritaikytą ekosistemą e-komercijos, informacinių technologijų, duomenų saugumo ir panašiems verslams, ir klientams siūlyti kuo paprastesnį kriptovaliutų apdorojimo procesą čia, Lietuvoje.”

Tačiau D. Borisenka neslepia, jog MiCA reguliavimas atnešė permainų į įmonės gyvenimą. „Žinoma, atsirado kitas strateginis tikslas – peržiūrėti vidinius bendrovės procesus, kad jie atitiktų MiCA reglamento nustatytus reikalavimus, ir paruošti darbuotojus pokyčiams siekiant gauti kripto paslaugų teikėjo autorizaciją. Tačiau mes šį iššūkį priimame.

Siekdami užtikrinti, kad pasiektume šiuos tikslus, aktyviai plečiame savo komandą, stipriname produktų kūrimo ir atitikties komandas bei bendradarbiaujame su reguliavimo institucijomis, dalijamės žiniomis tarpusavyje tiek su kitais rinkos dalyviais tam, kad reguliacinius reikalavimus įgyvendintumėme ir kiek įmanoma mažiau keltumėme nepatogumų savo klientams,” – pasakojo įmonės bendraįkūrėjas.

Nors „CoinGate“ ir priėmė iššūkį atitikti griežtus MiCA reguliavimo reikalavimus, Agnė Smagurauskaitė, CoinGate teisininkė, pabrėžia, kad tai tikrai nėra lengva užduotis. „Pripažįstame, kad, nors ir turime aiškesnį teisinį reguliavimą nei tada, kai prieš dešimtmetį pradėjome veiklą, vis tiek esame veikiami reguliavimo neapibrėžtumo, kuris tikrai neprisideda prie rinkos stabilumo, trūksta apgalvotų sprendimų,“ – mano teisininkė.

MiCA reguliavimo keliami iššūkiai

Nors MiCA atsakė į nemažai klausimų, susijusių su kriptoturto paslaugų teikėjų veikla, iškilo daug neaiškumų dėl kitų reglamentų, keliančių kliūtis šios rinkos plėtrai.

Iš reguliatoriaus ir priežiūros institucijų perspektyvos, kripto turtas yra atskiriamas nuo tradicinių finansų rinkos dalyvių ekosistemos. Tačiau, pasak CoinGate teisininkės, reguliatoriai sutaria ne visur, ir tai akivaizdu lyginant MiCA reglamentą ir mokėjimų paslaugų reglamento projektą (toliau – Payment Service regulation and Payment Services Directive 3(PSR ir PSD3), kuris šiuo metu yra svarstomas Europos Parlamente.

„Nors MiCA 70 str. nurodo, kad elektroninių pinigų žetonai (ang. „E-money tokens“) gali būti taikomi kaip atsiskaitymo priemonė, PSR neklasifikuoja kriptoturto kaip atsiskaitymo priemonės. Kripto turto išbraukimas iš PSR taikymo srities yra nepalankus tiek kriptovaliutų industrijai, tiek klientams, tiek priežiūros institucijoms,“ – teigia A. Smagurauskaitė.

Pasak teisininkės, kriptovaliutų mokėjimų neįtraukimas į PSR kelia rizikas: „Jei kriptovaliutų paslaugų teikėjas yra autorizuotas MiCA reguliavimo, pagal dabartinę logiką, jis negali teikti jokių paslaugų, kurios turėtų sąsajas su tradiciniais finansais ir leistų naudoti kriptovaliutas kaip atsiskaitymo priemonę. Norėdami teikti šias paslaugas, rinkos dalyviai turės gauti licenciją pagal PSR.

Tai reiškia, kad kripto mokėjimų apdorojimo paslaugas siūlančios bendrovės visoje Europoje turi derėtis su nacionalinėmis priežiūros institucijomis, kad išsiaiškintų, ar joms geriau gauti autorizaciją pagal MiCA reglamentą, ar kreiptis dėl Elektroninių pinigų įstaigos licencijos.“

Teisininkė taip pat pabrėžia, kad tokio reguliavimo spragomis sukuriama konkurencinė nelygybė tarp tradicinių mokėjimo paslaugų teikėjų ir kripto mokėjimų paslaugų: „Pasak MiCA reglamento, elektroninių pinigų įstaigoms pakaks informuoti priežiūros institucijas apie kripto paslaugų teikimą, o realiems kripto paslaugų teikėjams reikės gauti ir MiCA autorizaciją, ir Elektroninių pinigų įstaigos licenciją.“

Lietuvos banko pozicija lieka miglota

Likus mažiau nei metams ir MiCA reglamento įsigaliojimo, Lietuvos banko pozicija dėl kripto turto liko nepakitusi.

„Jei įmonė norėtų teikti „crypto-to-fiat“ mokėjimų tipo paslaugas, pagal dabartinę Lietuvos banko poziciją reikėtų dviejų skirtingų įmonių, kurių viena turi elektoninių pinigų įstaigų licenciją, o kita – kripto turto paslaugų autorizaciją. Dėl to rinkos dalyviams padidėtų našta ir išlaidos, tokios kaip valdymo kaštai, personalas dviems atskiroms įmonėms (pavyzdžiui, valdyba, atitikties pareigūnai, valdybos ir kt.), taip pat daugiau dėmesio reikėtų skirti interesų konfliktų valdymui, ir panašiai,“ – tikina A. Smagurauskaitė.

Dabartinis reguliavimas, kuris neįtraukia kripto turto kaip mokėjimo priemonės, kelia problemų ir pačioms reguliavimo institucijoms, ir industrijai, nes kripto paslaugas siūlančios bendrovės turės pasikliauti savo licencijuotais mokėjimų partneriais.

Pasak teisininkės, tai reiškia, kad kyla korespondentinės bankininkystės rizika, nes tuomet dalis klientų lėšų yra laikomos licencijuotose įstaigose, kurių kripto paslaugų teikėjas pats nekontroliuoja, o klientai ne visada apie tai yra gerai informuojami: „Jei kas nors atsitiks tai licencijuotai įstaigai, tokiu atveju riziką taip pat turės prisiimti ir kripto paslaugų teikėjas.“

Teisininkė pažymėjo, kad priežiūros institucijos ir įstatymo leidėjai dažnai atkreipia dėmesį į kripto turto keliamus pavojus, pamiršdami, kad pamatuota rizika yra natūrali verslo dalis: „Anot liepus vengti rizikos, turi būti taikomas rizika pagrįstas požiūris ir teikiama pagalba rinkos dalyviams tą riziką valdyti pateikiant rizikos mažinimo strategijas, taip apsaugant visą rinką.“

CoinGate duomenis, kripto mokėjimų skaičius stabiliai auga kiekvienais metais. Vien per 2023-uosius metus „CoinGate“ apdorojo 1,294,058 mokėjimus – net 39.4% daugiau negu rekordiniais 2022-aisiais metais. Verta paminėti, kad net 32.35% visų mokėjimų, atliktų per įmonės dešimties metų gyvavimo laikotarpį, buvo apdoroti 2023-aisiais metais.

Šiuo metu „CoinGate“ paslaugomis vien Lietuvoje naudojasi tokios žinomos lietuvių įmonės kaip „NordVPN“, „Surfshark“, „Hostinger“, „Cherry Servers“, „Varlė.lt“, „IPRoyal“, „Bacloud“ ir kitos.

„Verslus tikrai domina kriptovaliutų mokėjimai, jie renkasi kriptovaliutas priimti kaip atsiskaitymo priemonę, nes pati blokų grandinės (ang. „blockchain“) technologija užtikrina negrįžtamas operacijas, nėra mokėjimų grąžinimo (ang. „chargeback“) rizikos, tad negrįžtamos operacijos pašalina bet kokią sukčiavimo riziką. Volutilumo rizikos klientas neprisiima, nes šią riziką prisiima ir valdo „CoinGate,“ – pabrėžia teisininkė.