„Kietaviškių gausa“ baigė 22 mln. eurų investicijų etapą, jau šiemet žiemos pomidorus skina lapkritį

Didžiausius Baltijos šalyse šiltnamius valdanti Elektrėnų bendrovė „Kietaviškių gausa“ užbaigė dvejų metų 22 mln. eurų vertės investicijų projektą, kuris daržovių auginimui visus metus jai leidžia išnaudoti apie 90 proc. turimo šiltnamių ploto. Iš esmės modernizavusi didžiąją dalį šiltnamių komplekso, įmonė šiemet pirmą kartą veiklos istorijoje šviežių pomidorų derlių ėmė skinti ypač anksti – lapkričio mėnesį.

Reklama

2023-2024 metais investuotos lėšos leido rekonstruoti apie 8 hektarus šiltnamių, kuriuose taupoma iki 40 proc. energetikos kaštų, o metinis derlius išauga apie 35 – 40 proc. Dabar „Kietaviškių gausa“ tokių modernių šiltnamių turi daugiau kaip 90 proc., arba 20 iš 22 hektarų.

„20 hektarų plote augalams yra užtikrinamos komfortiškos augimo sąlygos visus metus, šį plotą galime išnaudoti naujo derliaus auginimui be pertraukų. Tai, kad mums šviežią pomidorų derlių pavyko išauginti lapkritį, yra dešimtis milijonų eurų pastaraisiais metais siekiančių investicijų bei mūsų specialistų profesionalumo rezultatas. Nors agurkus visus metus auginame nuo 2017 metų, pomidorus šaltojo sezono metu iki šiol anksčiausiai pavyko sunokinti vasarį, kadangi jie jautresni auginimo sąlygoms, lepesni, jų vegetacija ilgesnė negu agurkų“, – teigia „Kietaviškių gausos“ direktorius Mindaugas Pupienis.

„Kietaviškių gausa“ lapkritį pradėjo nuimti mažų raudonų, geltonų ir juodų pomidoriukų derlių: iš viso 5 veislių vyšninius ir slyvinius. Kita šviežių pomidorų derliaus banga suplanuota sausį, tada prekybos centrus pasieks ir didieji pomidorai.

Bendrovės šiltnamiuose nuolat dera ilgavaisiai bei trumpavaisiai agurkai, salotos vazonėliuose. Didžiąją dalį užauginamos produkcijos Lietuvoje parduodanti šiltnamių valdytoja skaičiuoja, kad nuo 2015 metų į šiltnamių modernizavimą bei savo energetinės nepriklausomybės didinimą su Europos sąjungos parama investavo 42 mln. eurų. Šiuo laikotarpiu pagrindinės investicijos teko šiltnamių atnaujinimui bei šviesųjį paros laiką galinčioms „pratęsti“ inovatyvioms šviesos sistemoms, taip pat – nuosavai 19,90 megavatų (MW) galios katilinei.

Pasak bendrovės direktoriaus, šalies klimato zonos specifika lemia, kad Lietuvoje daržovių auginimas yra ypač imlus energijai tiek užtikrinant optimalią temperatūrą, tiek augalams reikalingą šviesųjį paros laiką.

„Dalį šilumos bei elektros energijos pasigaminame patys, žaliąją elektros energiją įsigyjame biržos kainomis. Tai padeda valdyti veiklos kaštus, kurie tiesiogiai veikia galutinę daržovių kainą. Mūsų investicijos vien į šviesos sistemas siekia milijonus eurų, tačiau įdiegtas hibridinis apšvietimas leidžia taupyti elektros energiją, o augalams užtikrinti reikalingą šviesos spektrą. Vietinių šviežių daržovių paklausa nuolat auga, vartotojai teikia pirmenybę vietoje užaugintam produktui“, – teigia M. Pupienis.

Eurostato duomenimis, Lietuva pagal vaisių ir daržovių suvartojimą tarp Europos Sąjungos (ES) šalių atrodo neblogai. Bent kartą per dieną vaisių ir daržovių 2019 metais sakė valgantys atitinkamai 47,4 ir 53,8 proc. šalies gyventojų, kai ES vidurkis buvo 56,1 ir 50,6 procento. Savo ruožtu Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja per dieną suvalgyti bent po 5 porcijas vaisių ir daržovių.

M. Pupienis pastebi, kad agurkai ir pomidorai Lietuvoje yra bene populiariausios daržovės visus metus, o jų auginimas vietoje yra kur kas draugiškesnis klimatui, palyginti su transportavimu tūkstančius kilometrų.

„Vietos augintojo privalumas yra maksimaliai trumpa daržovių transportavimo grandinė, kuri dėl šiltnamių lokacijos faktoriaus sudaro dieną ar kelias nuo daržovės nuskynimo momento. Turime tikslą iki 2030 metų tapti klimatui neutralia bendrove, todėl esame pasiryžę išnaudoti ne tik turimus lokacijos privalumus, bet ir taip pakeisti savo veiklą, kad mūsų veiklos anglies dvideginio (CO2) emisija būtų nulinė“, – sako bendrovės direktorius.

„Kietaviškių gausa“ Lietuvoje dirba su didžiausiais prekybos tinklais: „Maxima“, „Iki“, „Rimi, „Aibė“.

Įmonė šalia Elektrėnų veikiančiame šiltnamių komplekse yra įkūrusi daugiau kaip 240 darbo vietų, o po paskutinio modernizacijos etapo, 2025 m. papildomai sukurs dar 40 naujų darbo vietų.