Paskelbta
2 metai prieš-
Tvariai filosofijai keliantis į vis daugiau sričių, tvarūs sprendimai bei išteklių tausojimas neaplenkia ir skaitmeninių produktų kūrimo. Bet kaip šį, iš pažiūros ir taip gamtai draugišką, virtualų procesą paversti dar tvaresniu? IT kompanijos „TeleSoftas“ atstovas teigia – programinę įrangą turime kurti taip, kad jos poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis. Tokiam mąstymui ugdyti, bendrovė Kauno technologijų universiteto (KTU) studentams, nagrinėjantiems tvarius IT sprendimus, skirs stipendijas.
Duomenų centrui – atskiros elektrinės poreikis
„TeleSoftas“ vyriausiasis technologijų direktorius (CTO) Nerijus Eimanavičius pabrėžia esminį tvaraus programavimo vaidmenį sprendžiant aplinkosauginius iššūkius.
„Optimizuodami kodą, sumažiname procesorių bei kitos įrangos apkrovą. Tai lemia mažesnį elektros energijos suvartojimą, perteklinės šilumos išsiskyrimą, galiausiai ir pati įranga tarnauja ilgiau – taip IT ekosistema dirba efektyviau, greičiau ir daro mažiau žalos aplinkai. Tad mūsų misija – siekti, jog tiek energetiškai, tiek socialiai tvarių skaitmeninių įrankių kūrimo praktika taptų standartu Lietuvoje ir už jos ribų“, – pasakoja N. Eimanavičius.
Apskaičiuota, jog duomenų centrai suvartoja apie 1 proc. visos pasaulio elektros energijos arba apie 200 teravatvalandžių (TWh) per metus. Tai yra daugiau elektros energijos nei suvartoja daugelis šalių.
„Eurostat“ duomenimis, 2019 m. Lietuvoje sunaudojome tik kiek daugiau nei 11 TWh, tad nesunku įsivaizduoti, apie kokius galios vienetus kalbame. Kinijoje, kuri garsėja duomenų centrų dydžiu, vieno komplekso suvartojamas elektros kiekis per metus gali prilygti didžiausiems Lietuvos miestams. Tad net ir kelių procentų resursų optimizavimas reikštų didelius pokyčius“, – pastebi technologijų direktorius.
Šią novatorišką iniciatyvą palaiko ir akademikai. KTU Informatikos fakulteto studijų prodekanas Kęstutis Jankauskas pasakoja, jog savo IT studijų programose diegia tvarius Europos Žaliojo kurso principus.
„Ši „TeleSoftas“ iniciatyva, integruojant tvarumą į technologijų pramonę – labai sveikintina ir svarbi. Savo studentams diegiame mąstyseną apie tvariąsias praktikas, tad šis žingsnis puikiai dera su mūsų pastangomis KTU įtraukti tvarumą į mūsų studijų programas“, – sako K. Jankauskas.
Tvarus programavimas – kas tai?
Kaip pasakoja „TeleSoftas“ vyriausiasis technologijų direktorius, tvarus programavimas – tai revoliucinis programinės įrangos kūrimo metodas, kuriuo siekiama sumažinti tiek programavimo procesą, tiek programinės įrangos poveikį aplinkai. Daugiausia dėmesio skiriama efektyvumui, skaidrumui, saugumui ir etiškam išteklių naudojimui, todėl kuriama aplinkai draugiška, saugi, lengvai prižiūrima ir vartotojui skaidri programinė įranga.
„Algoritmai atlieka lemiamą vaidmenį nustatant, kiek energijos sunaudoja programinė įranga. Efektyvių algoritmų dėka, įranga greičiau atlieka užduotis ir reikalauja mažiau skaičiavimo galios, todėl sumažėja ir energijos poreikis“, – aiškina N. Eimanavičius.
Pasak KTU Informatikos fakulteto prodekano, tvaraus programavimo svarba šiuo metu yra didesnė nei bet kada anksčiau. Pasauliui tampant vis labiau priklausomam nuo skaitmeninių technologijų, programinės įrangos kūrimo poveikis aplinkai didėja, o būtent tvaraus programavimo praktikos taikymas padeda sumažinti šį poveikį. Pasauliui, kovojančiam su klimato kaita, kiekviena kilovatvalandė, sutaupyta dėl efektyvesnės programinės įrangos, yra naudinga.
„Ne mažiau svarbu, jog jaunieji programuotojai suprastų tvarumo faktoriaus svarbą. Tai ne tik kodo efektyvumo klausimas – siekiame teisinga linkme pakreipti visos programuotojų kartos požiūrį, kuri suprastų, kad jų darbas gali turėti didelį poveikį aplinkai ir visuomenei“, – kalba KTU atstovas.
K. Jankausko nuomone, formuojant tokį mąstymą labai svarbus vaidmuo tenka švietimui. Nuo pirmųjų studijų kursų pabrėžiant tvaraus vystymosi principus, studentai įsisavins ne tik žinias, bet ir leis pažvelgti į šių dienų problemas kitu kampu. Pradėję dirbti, šie studentai, įgiję tvaraus programavimo įgūdžių ir sąmoningumo, gali tapti tikrais pokyčių iniciatoriais, įkvepiančiais kolegas ir organizacijas taikyti šias praktikas.
„Žinoma, toks perėjimas prie tvarumo nėra vienadienis procesas. Jis reikalauja visų šalių įsipareigojimo, kultūrinių pokyčių ir įvairių sričių bendradarbiavimo. Tačiau tiek Europos Sąjungos vizija, tiek geroji pasaulinė praktika lemia, jog ir mes, Lietuvoje, suformuosime tokio programavimo ateitį“, – teigia KTU Informatikos fakulteto prodekanas.
Prisidės stipendijomis
Šiai vizijai virsti realybe „TeleSoftas“ skiria 2000 eurų stipendijoms KTU studentams, kurie savo baigiamuosiuose bakalauro ir magistro darbuose tyrinėja su tvarumu susijusius klausimus. Pavyzdžiui, kaip padėti gerinti technologinius procesus, optimizuoti resursus, numatyti ir užkardyti nuokrypius vykstančiuose procesuose, efektyviau vystyti veiklas, mažinti išteklių eikvojimo apimtis.
„Esame dėkingi už „TeleSoftas“ iniciatyvą. Ji ne tik pabrėžia tvaraus programavimo svarbą, bet ir tiesiogiai padeda mūsų studentams jų akademiniame kelyje. Tikimės, kad tai paskatins tiek pačius studentus, tiek kitas įmones imtis tokios lyderystės, savo veikloje įtraukiant tvarumo koncepcijas, kurios prisideda prie gražesnės mūsų bendros ateities kūrimo“, – sako KTU akademikas.
KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Taikomosios matematikos ir Didžiųjų verslo duomenų analitikos bei visų Informatikos fakulteto studijų programų studentai, savo baigiamuosiuose magistro ir bakalauro darbuose nagrinėjantys tvarius sprendimus, kviečiami iki birželio 15 d. teikti paraiškas šiai stipendijai gauti.
Ar parduotumėte savo duomenis už 100 eurų? Ekspertai įspėja: jūsų skaitmeninė tapatybė kainuoja gerokai daugiau
KTU, Latvijos ir Taivano mokslininkai kuria NIR-OLED technologiją: žingsnis link pažangesnių 3D jutiklių
„TeleSoftas“ tampa „Helmes“: stiprina pozicijas Šiaurės ir Vidurio Europoje
Mokslas ledų gamyboje: kur slypi tobulų ledų formulė?
KTU atveria duris norintiems daugiau nei diplomo – nauja galimybė prisidėti prie lustų kūrimo
5 aukštosios mokyklos skirs 1 mln. EUR finansavimą EDINA sistemos atnaujinimui
Tirpioji kava yra tikra kava: ekspertės siūlo geriau pažinti šį gėrimą
Nematomi verslo herojai: kaip matematikai slapta saugo įmones nuo katastrofos?
KTU mokslininkas: švarusis kambarys – kas tai?
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje greitojo aptarnavimo restoranų tinklas „Hesburger“ tęsia plėtrą Lietuvoje ir atidaro naują restoraną Garliavoje, Kauno rajone,...
Pasaulinės korporacijos jau atvirai kalba apie tai, kiek darbo vietų bus panaikinta dėl dirbtinio intelekto (DI). Skaičiuojama, kad jei „Microsoft“...
Vakar Vilniuje, Ozo g. 10A, įvyko oficialus pirmojo Lietuvoje BYD automobilių salono atidarymas. Šis renginys neapsiribojo vien automobilių bei salono...
Komentuoja Justinas Muleika, „GF banko“ generalinis direktorius Lietuvos banko duomenimis, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius vartojimo paskolų buvo išduota...
Lietuvoje beveik trečdalis šeimų gyvena nuomojamame būste, o daugelis jų svajoja apie savo namus. Tačiau pirmas žingsnis link šios svajonės,...
Prasidėjus mokslo metams daugelis studentų susiduria su klausimu, kaip gyventi turint itin ribotą biudžetą ir nepritrūkti pinigų nei kasdienėms išlaidoms,...
Ruduo – dosniausias metų laikas, kuomet sodus ir daržus užpildo rudens derlius. Natūralu, kad dalis žmonių šiomis gėrybėmis nori pasidalyti...
Saugumo poreikiai nuolat auga – nebeužtenka vien tik stebėti uždarą erdvę ar fiksuoti įėjimus. Dažnas susiduria su iššūkiu: kaip suvaldyti...
Kiekvieną rugsėjį gatvėse išaugantis moksleivių skaičius atneša ir papildomų iššūkių eismo saugumui. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas, penktadalis...
Dar prieš kelis dešimtmečius žmonės Lietuvoje dažnai naudodavo vadinamuosius „majakus“ ar „švyturėlius“ – paskambindavo ir iškart nutraukdavo skambutį, taip perduodami...