Paskelbta
1 metai prieš-
Šiandien versle laimi gebantys prognozuoti ateitį – ir tai daro ne ekstrasensai, o matematikai. KTU matematikos doktorantai bendradarbiauja su didžiausiomis šalies įmonėmis, pasitelkdami algoritmus, leidžiančius iš anksto numatyti įrangos gedimus bei spręsti sudėtingiausias verslo problemas. Jų kuriamos metodikos ne tik taupo įmonių laiką ir pinigus, bet ir keičia tradicinius sprendimų priėmimo būdus.
Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) Taikomosios matematikos alumnas ir įmonės „SBA Competence and Service Center“ veiklos duomenų valdymo vadovas Audrius Patalauskas pasakoja, kad šiais metais kartu su KTU matematikos doktorantais Palangoje sprendė, kaip panaudojant energetinių rodiklių nuotolinio matavimo srautą iš anksto prognozuoti galimus įvairių įrenginių trikdžius.
„Įmonėje nuspręsta įdiegti mašininio mokymosi modelį, leidžiantį tiksliai analizuoti didelius duomenų srautus. Algoritmas renka informaciją apie įrangos veikimą, nusidėvėjimą ir gedimus, todėl atpažįsta dėsningumus ir informuoja apie tikėtina artėjančius nesklandumus. Šis sprendimas leidžia efektyviai išnaudoti gamybinius pajėgumus ir išvengti netikėtų prastovų“, – apie metodo veikimo principą kalba A. Patalauskas.
Kaštus įmonei taupantis algoritmas
Iki modelio įdiegimo įranga įmonėje būdavo prižiūrima pagal iš anksto nustatytą grafiką, todėl ne visada spėta išvengti gedimų. Naujasis modelis grįstas matematiniais skaičiavimais, o jo naudojimas didina gamybos efektyvumą ir padeda sumažinti priežiūros išlaidas, nes remiasi kasdien gaunamais duomenimis.
„Dažnai analizuojant nuotolinio matavimo duomenis ir atnaujinant modelį, užtikrinamas tikslumas keičiantis įrangos darbo sąlygoms. Šio modelio duomenis stebi už techniką atsakinga komanda. Gaudami duomenis darbuotojai gali atlikti prevencinę priežiūrą ir efektyviau išnaudoti gamybinius pajėgumus“, – priduria A. Patalauskas.
„XGBoost“ modelis įmonėje įdiegtas sudalyvavus KTU Palangoje organizuojamose Matematinių sprendimų verslui ir pramonei dirbtuvėse. Jis nuolat testuojamas, tikrinant prognozių tikslumą ir tobulinant algoritmą. A. Patalauskas pastebi, kad šiandien versle taikomų įrankių matematika dar niekada nebuvo taip lengvai pasiekiama.
„Verslas kaupia daugybę duomenų, bet tikrasis iššūkis – rasti tinkamus prognozavimo, klasifikavimo, optimizavimo metodus, kurie padėtų gauti realią naudą. Organizuojamų dirbtuvių metu suteikiamos kompetencijos ir įžvalgos, apie kuriuos, įsitraukę į kasdienę įmonės veiklą, kartais net nepagalvojame “, – sako A. Patalauskas.
Žinios kaip tarpusavio mainai
Kiekvienais metais KTU organizuojamos matematinės dirbtuvės suteikia unikalią galimybę įmonėms pristatyti realias verslo problemas ir kartu su mokslininkais atrasti inovatyvius sprendimus. Šiose dirbtuvėse „SBA grupė“ dalyvauja jau ne pirmą kartą.
„Bendras darbas su universiteto komanda ir jaunaisiais doktorantais teikia įvairių naudų – gali atrasti, kaip kitokiu būdu galima išspręsti įmonėje kylančius iššūkius ar pasidalinti patirtimi su kompetentingais mokslininkais. Labai svarbu pamatyti iš arti, kaip mokslininkai ieško problemos sprendimo kelių, todėl galime perimti metodikas iš kolegų, dirbančių kitose įmonėse, o vėliau jas pritaikyti įvairiose verslo situacijose“, – pasakoja A. Patalauskas.
Verslo atstovams matematikos dirbtuvės ir bendradarbiavimas su matematikais padeda užmegzti glaudesnį ryšį. Įmonėms tai galimybė pasinaudoti naujausiomis žiniomis ir tyrimų rezultatais, o matematikams – pamatyti, ar jų sukuriami sprendimai lengvai pritaikomi ir su kokiais praktiniais iššūkiais susiduria verslas.
„Abipusis bendradarbiavimas ir tarpusavio mainai leidžia sukurti naujus sprendimus, prisideda prie verslo efektyvumo didinimo ir konkurencingumo užtikrinimo rinkoje“, – pabrėžia A. Patalauskas.
Ar startuoliai tėra madingas žodis? Skaičiai rodo 1,2 mlrd. eurų vertės atsakymą
Lietuvių požiūris į internetą ir DI: atviri technologijoms, tačiau atsargūs
Šiuolaikinės lyderystės dilema – kada ego padeda, o kada trukdo?
Investicijų robotai ir biudžeto planavimas su DI: kaip jais pasinaudoti, jog netektų gailėtis?
Ar parduotumėte savo duomenis už 100 eurų? Ekspertai įspėja: jūsų skaitmeninė tapatybė kainuoja gerokai daugiau
KTU, Latvijos ir Taivano mokslininkai kuria NIR-OLED technologiją: žingsnis link pažangesnių 3D jutiklių
Mokslas ledų gamyboje: kur slypi tobulų ledų formulė?
Naujasis karalius? GPT-5 atvyksta įkaitusioje dirbtinio intelekto arenoje
KTU atveria duris norintiems daugiau nei diplomo – nauja galimybė prisidėti prie lustų kūrimo





Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Reklama
Pirkdami žuvies produktus dažnai matome mėlyną MSC ženklą, tačiau ne visada žinome, ką jis iš tikrųjų reiškia. Ar tai tik...
Senos statybos būstas Lietuvoje sudaro reikšmingą dalį sandorių, ypač didmiesčiuose, kur pirkėjus traukia patrauklesnė kaina ir išvystyta infrastruktūra. Vis dėlto...
2025 m. atlikto „Cybernews“ tyrimo duomenimis, Lietuva tarp visų pasaulio šalių užima 7 vietą pagal dirbtinio intelekto (DI) įsisavinimą ir...
Augant darbo sąnaudoms ir didėjant konkurencijai, įmonės priverstos ieškoti sprendimų didinančių veiklos efektyvumą. Tačiau ekspertai atviri: daugumai jų nepavyksta įgyvendinti...
Kvepalų pasirinkimas dažnai atrodo paprastas: užuodi, patinka, perki. Tačiau po kelių dienų tas pats kvapas nebeveikia taip, kaip tada prie...
Kiekvienas norime namų internetu naudotis nepatirdami jokių ryšio trikdžių – valandų valandas su artimaisiais kalbėtis per „FaceTime“ ar per televizorių...
Pramonės sektoriuje patikimumas, efektyvumas ir ilgaamžiškumas yra vieni svarbiausių kriterijų renkantis technologinius sprendimus. Todėl „Elmo Rietschle“ vardas jau daugelį metų...
Elektros generatoriai tampa vis svarbesniu sprendimu tiek namų ūkiuose, tiek verslo sektoriuje. Elektros tiekimo sutrikimai, darbai atokiose vietovėse ar poreikis...
Bulvių sodinimas atrodo kaip vienas paprasčiausių darbų darže. Įkasi gumbą, užpili žemėmis ir lauki. Bet jei paklaustum kelių skirtingų sodininkų,...