Nemokių darbdavių lietuviai bijo, bet dirba jiems net pusmetį negaudami atlygio

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad Darbo ginčų komisija 2022 m. gavo 9478 skundus dėl vėluojančio darbo užmokesčio. Tai 41 proc. daugiau nei 2021-aisiais. Komisijos sprendimu, praėjusiais metais darbdaviai darbuotojams turėjo išmokėti 7,9 mln. eurų – net 30 proc. daugiau nei užpernai.

Reklama

Oficialiosios statistikos portalas nurodo, kad Lietuvoje dirbančių asmenų 2022 metais buvo 1,3 mln. Tai reiškia, kad į Darbo ginčų komisiją pernai kreipėsi tik apie 0,7 proc. šalies darbuotojų.

Skolų valdymo ir išieškojimo paslaugas teikiančios bendrovės „Legal Balance“ atlikto tyrimo duomenys rodo, kad vėluojančių atlyginimų laukia kur kas daugiau darbuotojų nei skelbiama. Trys procentai apklaustųjų nurodo, kad jiems per pastaruosius 12 mėnesių buvo nesumokėtas atlyginimas. Dar 5 proc. tvirtina, kad atlygio teko laukti daugiau nei 3 mėnesius.

Apklausos rezultatai taip pat rodo, kad didelė dalis žmonių kantriai tiki darbdavių pažadais ir tik 26 proc. jų kreipiasi į institucijas, kurios padeda išsireikalauti iš darbdavių vėluojančio uždarbio.

„Į mus kreipiasi vis daugiau fizinių asmenų, kurie kelis mėnesius nesulaukia vėluojančių atlyginimų. Tikrai galiu pasakyti, jog problemos mastas didesnis nei skelbia oficiali statistika, – sako Marius Šlepetis, „Legal Balance“ vadovas. – Tikėtina, kad atlyginimo negaunantys darbuotojai tikisi, jog netrukus jiems įsiskolinusios įmonės situacija pagerės. Todėl kantriai laukia, nes nenori gadinti santykių su vadovais. Taip pat gali būti, kad darbiniai santykiai nėra pakankamai aiškiai ir griežtai įforminti“.

Inspekcijos duomenimis, daugiausiai skundų dėl darbo užmokesčio gaunama iš asmenų, kurie dirba mažose įmonėse su devyniais ar mažiau darbuotojų. Vertinant pagal veiklos sritis, praėjusiais metais su darbuotojais atsiskaityti sunkiausia buvo statybų įmonėms ir logistikos bei saugos bendrovėms.

VDI atstovai nurodo, kad vidutinė suma, dėl kurios darbuotojai kreipiasi į Darbo ginčų komisiją yra apie 1000 eurų ir pastaraisiais metais ji augo.

Darbuotojų kantrybė beribė

„Legal Balance“ vadovas M. Šlepetis stebisi, kad darbuotojų kantrybė kartais atrodo beribė. „Mūsų analizė rodo, kad įprastai tokių darbuotojų kantrybė trūksta po 4-6 mėnesių neapmokamo darbo. Tuomet žmonės pradeda ieškoti pagalbos. Tokiu atveju, pasiūlome arba nedelsiant nupirkti iš jų darbdavio skolą, arba grąžiname negautą atlyginimą tada, kai po derybų su darbdaviu, jis įvykdo savo įsipareigojimus. Neišmokėtą atlyginimą padedame atgauti ir įmonės bankroto atveju. Tiesa, toks procesas užsitęsia ir kartais trunka metus“, – sako skolų valdymo bendrovės vadovas.

Reklama

Anot jo, darbuotojai, susiduriantys su vėluojančiais atlyginimais, turėtų aktyviau kovoti dėl savo teisių ir ilgai nelaukus kreiptis į atitinkamas institucijas.

„Legal Balance“ atliekant apklausą, žmonės prisipažino, kad dažnai jiems trūksta informacijos, kokių dokumentų reikia norint pradėti procesą. Net 32 proc. apklaustųjų nurodo, kad neturi reikalingų dokumentų, kurie būtų neapmokėto darbo įrodymas.

Dokumentų reikia ir dirbant savarankiškai

Su panašia problema dažnai susiduria ir dirbantieji savarankiškai, kurių gretos pastaruoju metu Lietuvoje smarkiai išaugo. VDI specialistai teigia negalintys nagrinėti ginčų dėl atlyginimo, jeigu asmuo, pavyzdžiui, vykdantis individualią veiklą, turėjo tik žodinį susitarimą su darbdaviu dėl vykdomų darbų. „Darbo ginčų komisija nagrinėja tik iš darbo teisinių santykių kilusius ginčus“, – nurodo VDI atstovai.

L. Šlepetis priduria, kad veikla, kuomet darbų vykdytojas užsakovo užduotis atlieka turėdamas individualios veiklos pažymėjimą ar verslo liudijimą, nėra darbo santykiai.

„Šioje situacijoje paslaugos ar prekių užsakovas su vykdytoju sąveikauja kaip lygiaverčiai verslo subjektai. Jiems netaikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Todėl labai svarbu, kad asmenys, vykdantys veiklą pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą, santykius su užsakovais fiksuotų prekių ar paslaugų priėmimo-perdavimo aktais ir sąskaitomis. Tokių dokumentų pasirašymas užtikrina, kad negavus apmokėjimo už prekes ar paslaugas nukentėjusios pusės interesus apginti pavyks“, – paaiškina „Legal Balance“ vadovas.