Nigerijos „Dangote“ tapo svarbiu Europos kuro tiekėju ir uždirbo rekordinį pelną

Nigerijoje pastatyta milžiniška „Dangote“ naftos perdirbimo gamykla per labai trumpą laiką tapo vienu svarbiausių naujų žaidėjų pasaulinėje degalų rinkoje. Sutrikus tiekimui iš Artimųjų Rytų, ši gamykla pradėjo tiekti vis daugiau reaktyvinio kuro ir kitų naftos produktų Europai.

Reklama

Reuters duomenimis, antrąjį 2026 metų ketvirtį „Dangote“ tapo didžiausia paviene reaktyvinio kuro tiekėja Europai pagal importuojamų krovinių srautą iš vienos gamyklos.

Per pirmąjį 2026 metų pusmetį bendrovė uždirbo apie 1,82 mlrd. JAV dolerių grynojo pelno ir gavo daugiau kaip 13 mlrd. dolerių pajamų. Palyginimui, per visus 2025 metus bendrovė buvo patyrusi 476 mln. dolerių nuostolį.

Europa neteko dalies įprasto tiekimo

Po tiekimo sutrikimų Artimuosiuose Rytuose Europa neteko reikšmingos dalies dyzelino ir reaktyvinio kuro srautų, kurie anksčiau atkeliaudavo per Hormūzo sąsiaurį.

Reuters skelbia, kad Europa prarado maždaug ketvirtadalį įprasto dyzelino ir aviacinių degalų tiekimo iš šio regiono. Dėl to Šiaurės Vakarų Europos kuro atsargos nukrito iki žemiausio lygio per maždaug 12 metų.

Šioje situacijoje „Dangote“ perdirbimo gamykla tapo itin svarbiu alternatyviu tiekėju.

Antrąjį ketvirtį Europa iš „Dangote“ importavo apie 80 tūkst. barelių reaktyvinio kuro per dieną. „Kpler“ duomenimis, tai kompensavo maždaug 13 proc. susidariusio tiekimo trūkumo.

Gamykla buvo statoma visai kitam tikslui

Įdomu tai, kad „Dangote“ projektas iš pradžių buvo kuriamas siekiant išspręsti Nigerijos vidaus problemą – šalies priklausomybę nuo importuojamų degalų.

Nigerija yra viena didžiausių Afrikos naftos išgavėjų, tačiau daugelį metų neturėjo pakankamų vietinių naftos perdirbimo pajėgumų. Dėl to šalis eksportuodavo žalią naftą ir tuo pačiu importuodavo benziną bei kitus perdirbtus produktus.

„Dangote“ gamyklos atsiradimas pradėjo keisti šią situaciją. Vietos rinkai tiekiant daugiau kuro, Nigerijos benzino importas smarkiai sumažėjo, o pertekliniai gamybos pajėgumai pradėjo aptarnauti užsienio rinkas.

Taip projektas, kuris buvo skirtas sumažinti priklausomybę nuo importo, tapo eksporto platforma.

Afrika tampa ne tik žaliavų tiekėja

Ši istorija svarbi ir platesniu mastu.

Afrikos šalys ilgą laiką daugiausia eksportavo žaliavas – naftą, metalus, žemės ūkio produkciją – o didesnės pridėtinės vertės perdirbimas vykdavo Europoje, Azijoje ar JAV.

„Dangote“ gamykla rodo kitokį modelį: žaliava perdirbama vietoje, o į pasaulinę rinką eksportuojamas jau aukštesnės pridėtinės vertės produktas.

Tokio masto projektai gali keisti ne tik Afrikos ekonomikas, bet ir tradicinius pasaulio prekybos srautus.

Ką tai reiškia Lietuvos verslui?

Lietuvos įmonėms ši istorija aktuali ne vien dėl kuro kainų.

Ji rodo, kad pasaulinės tiekimo grandinės gali persitvarkyti labai greitai. Regionas, kuris dar neseniai nebuvo laikomas reikšmingu Europos degalų tiekėju, per trumpą laiką gali tapti svarbia alternatyva.

Tai ypač aktualu logistikos, transporto, aviacijos ir energetikos bendrovėms.

Kartu verta atkreipti dėmesį ir į Afriką kaip verslo rinką. Augant vietiniams perdirbimo, energetikos ir infrastruktūros projektams, žemynas vis labiau tampa ne tik žaliavų šaltiniu, bet ir savarankišku gamybos bei eksporto centru.

Lietuvos įmonėms, dirbančioms su pramonine įranga, logistika, energetika, IT ar finansinėmis paslaugomis, tai gali reikšti naujas eksporto ir partnerystės galimybes.

„Dangote“ pavyzdys taip pat primena vieną paprastą verslo principą: krizės metu didžiausią naudą dažnai gauna tas, kuris jau turi veikiančius pajėgumus ir gali greitai užpildyti atsiradusią rinkos spragą.

Šaltiniai

Reuters, 2026-09-15
Reuters