Paskelbta
1 metai prieš-
Darbo kodekse numatyta, kad privaloma gerbti darbuotojo pasirinkimą tobulėti profesiškai, taigi darbdavys privalo imtis priemonių, kad darbuotojas galėtų didinti savo kvalifikaciją ir profesionalumą, taip pat – gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančių verslo, profesinių ar darbo sąlygų.
Taigi remiantis tiek Darbo kodeksu, tiek – darbo teisės normomis darbdavys turi sudaryti sąlygas darbuotojui mokytis, tobulinti kvalifikaciją ir profesiškai tobulėti.
Darbuotojams, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas, reikėtų žinoti, kad, atsižvelgiant į švietimo įstaigos išduotas pažymas, suteikiamos mokymosi atostogos: eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti – po 3 kalendorines dienas kiekvienam egzaminui; įskaitoms pasirengti ir laikyti – po 2 kalendorines dienas kiekvienam egzaminui; laboratoriniams darbams atlikti ir konsultacijoms – tiek dienų, kiek numatyta mokymo planuose ir tvarkaraščiuose; diplominiam (bakalauro, magistro) darbui, daktaro disertacijai, meno projektui baigti ir ginti – 30 kalendorinių dienų; valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti – po 6 kalendorines dienas kiekvienam egzaminui.
Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė akcentuoja, kad už mokymosi atostogas, kurios trunka iki 10 darbo dienų per vienus darbo metus, darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip pusė jo vidutinio darbo užmokesčio, tačiau tik tuo atveju, jeigu darbo santykiai su darbdaviu tęsiasi ilgiau negu penkerius metus.
„Darbdavys privalo suteikti mokymosi atostogas visais anksčiau nurodytais atvejais, – pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja. – Visgi jeigu darbuotojas neatliks mokymosi darbų Darbo kodekse numatytais atvejais, tai yra nesirengs ir nelaikys egzaminų ar įskaitų, neatliks ir nesikonsultuos dėl laboratorinių darbų ir kita, darbdaviui nėra pareigos suteikti mokymosi atostogas darbuotojui dėl dalyvavimo paskaitose.“
Studijų laikotarpiu ir ne tik darbuotojas ir darbdavys gali nustatyti įvarius darbo laiko režimus. Pavyzdžiui, darbuotojas, derindamas darbą ir studijas, gali teikti darbdaviui prašymą dėl individualaus darbo laiko režimo nustatymo. „Šiuo atveju darbuotojas ir darbdavys turėtų susitarti dėl konkretaus darbo grafiko, kuriame būtų nurodomos konkrečios savaitės darbo dienos ir valandos“, – pažymi vyriausioji darbo inspektorė.
„Tačiau visais atvejais darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas darbuotojui, kuris mokosi nenutraukdamas darbo, derindamas kasmetines atostogas prie egzaminų, įskaitų laikymo, diplominio – bakalauro arba magistro – darbo rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko“, – akcentuoja I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Specialistė pažymi, kad be mokymosi ir kasmetinių atostogų suteikimo, numatyta galimybė sudaryti ir pameistrystės darbo sutartį. Ši sutartis sudaroma priimant į darbą asmenį, kuris siekia darbo vietoje įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją arba reikiamų kompetencijų mokoma pasitelkus pameistrystės mokymo organizavimo formą. Tiesa, pameistrystės darbo sutartis gali būti sudaryta ir nesudarius mokymo sutarties arba sudaryta su teisėtai pagrįsta mokymo sutartimi dėl formaliojo ar neformaliojo mokymo.
Pameistrystės darbo sutartis yra terminuota ir maksimalus jos terminas – 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai pameistrystės darbo sutartis sudaroma kartu su teisėtai pagrįsta mokymo sutartimi dėl formaliojo arba neformaliojo mokymo. Tokiu atveju gali būti nustatyta ilgesnė mokymo trukmė.
„Bet kokiu atveju darbdavys privalo užtikrinti, kad būtų pasiekti formaliojo ir neformaliojo mokymo programoje numatyti rezultatai arba sudaryti visas sąlygas jiems pasiekti tuo atveju, kai mokymas vyksta pagal pameistrystės darbo sutartį, kuri sudaryta kartu su teisėtai pagrįsta mokymo sutartimi dėl formaliojo arba neformaliojo mokymo“, – pažymi Darbo teisės skyriaus vedėja ir pastebi, kad už faktiškai dirbtą laiką pameistriui mokamas pameistrystės darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis, tačiau jis negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga arba minimalusis valandinis atlygis.
Nedarykime klaidų dar neprasidėjus darbo santykiams: šią informaciją būtina žinoti iki pirmosios darbo dienos
Darbo laiko apskaita: ką turi žinoti darbuotojai, dirbantys pagal slenkantį grafiką
Darbas ir studijos: kokias garantijas darbuotojams užtikrina Darbo kodeksas?
Rugsėjo 1-oji: kam ir kokiomis sąlygomis priklauso laisvas laikas palydėti vaikus į mokyklą
VDI primena: įmonės, organizuojančios vaikų vasaros poilsį, privalo deklaruoti vaiko teisių apsaugos reikalavimų laikymąsi
Vasaros atostogos – vaikams, bet ne visada tėvams: kokios jūsų teisės?
Paauglių darbas vasarą: taisyklės, kurių negalima ignoruoti
Atleidimas iš darbo: 3 klaidos, kurios darbdaviams gali kainuoti brangiai
Kai pareigos nenurodytos aiškiai – prasideda problemos: ką būtina žinoti apie darbo funkciją ir pareiginius nuostatus?
Vakar Vilniuje, Ozo g. 10A, įvyko oficialus pirmojo Lietuvoje BYD automobilių salono atidarymas. Šis renginys neapsiribojo vien automobilių bei salono...
Komentuoja Justinas Muleika, „GF banko“ generalinis direktorius Lietuvos banko duomenimis, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius vartojimo paskolų buvo išduota...
Lietuvoje beveik trečdalis šeimų gyvena nuomojamame būste, o daugelis jų svajoja apie savo namus. Tačiau pirmas žingsnis link šios svajonės,...
Per pirmąjį 2025 m. pusmetį „Modus Group“ konsoliduotos neaudituotos pajamos siekė 274 mln. eurų ir buvo 22 % didesnės nei...
Pirmaujanti Baltijos šalių prekybos ir pramogų centrų vystymo bei valdymo bendrovė „Akropolis Group“ šiandien pasirašė kredito sutartį su „Swedbank“ dėl...
Ruduo – dosniausias metų laikas, kuomet sodus ir daržus užpildo rudens derlius. Natūralu, kad dalis žmonių šiomis gėrybėmis nori pasidalyti...
Saugumo poreikiai nuolat auga – nebeužtenka vien tik stebėti uždarą erdvę ar fiksuoti įėjimus. Dažnas susiduria su iššūkiu: kaip suvaldyti...
Kiekvieną rugsėjį gatvėse išaugantis moksleivių skaičius atneša ir papildomų iššūkių eismo saugumui. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas, penktadalis...
Dar prieš kelis dešimtmečius žmonės Lietuvoje dažnai naudodavo vadinamuosius „majakus“ ar „švyturėlius“ – paskambindavo ir iškart nutraukdavo skambutį, taip perduodami...
Apsipirkti per socialinius tinklus dar niekada nebuvo taip paprasta – juose kasdien mirga šimtai reklamų su stilingais papuošalais, drabužiais ar...