Visa tiesa apie kredito unijas: mažumas tėra stereotipas

Kredito unijų sektorius Lietuvoje toliau auga ir plečia savo teikiamų paslaugų spektrą. Šios kredito įstaigos reikšmingai papildo finansų sektorių ir padeda užtikrinti, kad finansinių paslaugų pasiūla Lietuvoje didėtų. Tačiau kredito unijų veikla vis dar yra apipinta tam tikrais mitais ir stereotipais. Lietuvos bankų asociacija (LBA) kartu su savo narėmis Lietuvos centrine kredito unija (LCKU) ir Jungtine centrine kredito unija KREDA paaiškina, ką apie kredito unijas turėtų žinoti verslas bei gyventojai.

Reklama

Kredito unijos yra finansinės institucijos, kurių prioritetinis tikslas – ne pelnas, o siekis tenkinti savo narių finansinius poreikius. Kad galėtų užtikrinti stabilią veiklą ir ją plėsti, uždirbtas pelnas yra skiriamas jų kapitalui stiprinti. Kredito unijų veikla paremta narystės principu – kiekvienas klientas yra kredito unijos narys, turintis vieno balso teisę priimant svarbius sprendimus, nepriklausomai nuo kredito unijoje saugomų lėšų sumos. Kredito unijos narys turi vieno balso teisę visuotiniuose narių susirinkimuose, kuriuose demokratiniu principu renkami kredito unijos valdymo organai ir priimami kiti unijos veiklai reikšmingi sprendimai.

„Kredito unijų sektoriaus reforma padėjo stiprinti visuomenės pasitikėjimą šia veiklos forma, o tai kredito unijų grupėms leido toliau plėsti teikiamų paslaugų spektrą, didinti kredito unijų žinomumą. Ypatingai didelę vertę kredito unijos kuria smulkiam bei vidutiniam šalies verslui ir regionų gyventojams. Džiaugiamės, kad mūsų asociacijos narių gretose – abi Lietuvos centrinės kredito unijų grupės“, – sako LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Mažumas – tik stereotipas

LBA narių, centrinių kredito unijų, nuomone, pagrindinis stereotipas, su kuriuo unijoms vis dar tenka susidurti – tariamas jų mažumas, priskyrimas nišiniams paslaugų teikėjams.

„Mažumo stereotipą apie kredito unijas būtina laužyti. Finansų sektorius vertinamas pagal daugelį parametrų – turtą, paskolas, indėlius. Jei visas kredito unijas vertintume kaip vienetą, jos užimtų pakankamai solidžią poziciją kredito įstaigų sektoriuje. Kalbant apie smulkaus verslo kreditavimą, kredito unijų dalis, tikėtina, siektų net apie 20 proc. Šioje srityje aktyviai dirbame su INVEGA. Kredito unijų stiprybė ta, kad galime klientams skirti daugiau individualaus dėmesio ir laiko, kad pasiūlytume lankstesnius finansinius sprendimus“, – sako LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Kredito unijos teikia visas kasdienės bankininkystės, kreditavimo, taupymo paslaugas. Pastebime, kad nemažai gyventojų dar nustemba sužinoję, kad kredito unijoje gali išsiimti mokėjimo kortelę, naudotis bankomatų tinklu, „Google Pay“ ar „Apple Pay“ funkcionalumu. Vis daugiau dėmesio skiriame ir žaliajam finansavimui, padedame gyventojams ir įmonėms pereiti prie taupesnio elektros ir kt. energijos vartojimo. Kredito unijų paslaugų spektras yra išties platus ir lankstus“, – teigia Mindaugas Raipa, KREDA grupės valdybos pirmininkas.

Reformos įtaka

Praėjusiais metais Lietuvoje buvo baigtas pirmasis kredito unijų sisteminės reformos etapas. Reforma siekta sustiprinti unijų kapitalą ir užtikrinti veiklos stabilumą, todėl numatyta, kad pavienės kredito unijos veikti negali – jos turi jungtis į grupes, o grupėse turi veikti kryžminių garantijų (angl. cross guarantee) sistema. Tai reiškia, kad visose centrinės grupės kredito unijose laikomasi tų pačių metodikų, veiklos modelio, procedūrų. Kredito unijų grupės veikia panašiai kaip ir įmonių grupės, nes jas sudaro atskiri juridiniai vienetai. Centrinės kredito unijos prižiūri ir įpareigoja kredito unijas laikytis tam tikrų veiklos reikalavimų – taip mažinamos veiklos rizikos ir didinamos galimybės augti. Šiuo metu kredito unijų veikla atitinka tuos pačius europinius standartus kaip ir bet kuri kita finansų įstaiga, įskaitant bankus. Taip pat kredito unijų, kaip ir kitų Lietuvoje veikiančių bankų, veiklą prižiūri Lietuvos bankas.

LBA nariai reformą vertina labiausiai dėl to, kad įvyko unijų veiklos modelio perkrovimas. Reforma apibrėžė, kad visos kredito unijos privalo priklausyti kuriai nors centrinei kredito unijai, kuri atlieka esminį vaidmenį, užtikrinant kredito unijų saugią, stabilią veiklą. Visų kredito unijų veiklą prižiūri centrinė kredito unija ir Lietuvos bankas. Minėtos kryžminės garantijos užtikrina, kad kredito unijos po reformos negali bankrutuoti, nes vienai unijai susidūrus su laikinais sunkumais, finansinę atsakomybę prisiimtų visa grupė.

Dabar suprantama, kad rizikos vertinimo metodikos, kitos procedūros ir tvarkos visose unijose turi būti standartizuotos, vienos grupės vienijamos unijos turi veikti solidariai, be to, įvertinama centrinės unijos reikšmė ir lyderystė. Kredito unijų sektorius Lietuvoje veikia jau 30 metų ir yra jau žinomas gyventojams, tačiau siekiama dar didesnio visuomenės pasitikėjimo.

Kreditavimo apimtys augo dviženkliais skaičiais

Lietuvoje veikia dvi centrinės kredito unijų grupės – LKU kredito unijų grupė ir KREDA. Jos kartu vienija 59 kredito unijas, veikiančias įvairiuose šalies miestuose ir mažesniuose miesteliuose.

Lietuvos banko duomenimis, per 2024 m. pirmąjį pusmetį kredito unijų sektorius uždirbo 8,74 mln. Eur neaudituoto pelno. Visas uždirbtas pelnas skiriamas stiprinti kredito unijų kapitalą, kad unijos galėtų toliau plėsti veiklos apimtį. Abiejų centrinių kredito unijų paskolų portfelis 2024 m. II ketvirtį siekė 1 213,1 mln. Eur. Centrinių kredito unijų grupių indėlių portfelis birželio 30 d. sudarė 1 162,45 mln. eurų.

Tiek LKU grupės, tiek KREDA unijos teikia visas pagrindines kasdienės bankininkystės paslaugas, t. y. mokėjimo kortelės, elektroninė bankininkystė, mobilioji programėlė, taip pat įvairių tipų indėliai ir kreditavimo paslaugos verslui, ūkiui ir gyventojams.