Paskelbta
6 mėnesiai prieš-
By
LukasVėlavimai apmokėti sąskaitas versle vis dar išlieka didele problema visoje Europoje, o įmonės vidutiniškai praranda maždaug ketvirtadalį darbo dienų per metus, siekdamos išieškoti vėluojančius mokėjimus. Europos įmonės turi mažiausiai 10,5 trln. Eur neapmokėtų sąskaitų, o tai kelia didelę riziką jų finansiniam stabilumui. Tokias tendencijas atskleidžia naujausia, Švedijos kreditų valdymo bendrovės „Intrum” 2024 m. Europos mokėjimų ataskaita. Tai yra žinutė, kad net ir nepaisant ekonomikos atsigavimo ženklų, kuriuos išskiria ekonomistai, verslams ir toliau reikės aktyviai ieškoti būdų, kaip išlaikyti savo likvidumą.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) dar prieš vasarą prognozavo, kad 2024 m. BVP augimo prognozė Euro zonai sieks beveik 1%. Tuo tarpu Lietuvoje ekonomistai šiemet prognozuoja kiek didesnį nei 2% BVP augimą.
Vis tik, net ir nepaisant nedidelio ekonomikos atsigavimo ženklų, net 55% skirtingų Europos šalių verslo subjektų, kurie buvo įtraukti į Europos mokėjimų ataskaitą pripažino, jog už sąskaitas moka vėliau, nei jie patys norėtų gauti mokėjimus iš savo klientų.
Remiantis įvairiais, pastarųjų metų šaltiniais, verslų vėlavimas apmokėti sąskaitas labai aktualus ir Lietuvoje, kur vidutinis sąskaitų apmokėjimo vėlavimas verslo sektoriuje per pastaruosius metus siekė apie 15-20 dienų, priklausomai nuo verslo atstovaujamo sektoriaus.
Tokie duomenys – tai akivaizdus įrodymas, kad sąskaitų apmokėjimo vėlavimas ir toliau išlieka be galo svarbiu iššūkiu, kurį verslai turi spręsti siekdami užtikrinti savo ilgalaikį gyvybingumą.
Jeigu didesnės įmonės gali remtis turimais resursais, tai, tikėtina, kad ši situacija ir toliau bus be galo sudėtinga smulkiam ir vidutiniam verslui bei jo galimybėms palaikyti likvidumą ir tvarų augimą.
Įmonės siekia sėkmingiau valdyti piniginius srautus – sparčiai auga faktoringo rinka
Įdomu tai, kad beveik trys iš keturių (72%) Europos įmonių, kurios dalyvavo Europos mokėjimų ataskaitai skirtame tyrime teigė, kad nepaisant sunkumų, likvidumo ir pinigų srautų stiprinimas yra strateginis prioritetas jų įmonei, o keturios iš dešimties įmonių teigė bandysiančios ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių, mat nevaldant piniginių srautų, jos mato realią įmonės likvidavimo grėsmę.
Tai, kad alternatyvos ne tik ieškomos, tačiau jomis metai po metų vis aktyviau naudojamasi puikiai atskleidžia visoje Europoje stabiliai auganti faktoringo, sąskaitų finansavimo, rinka.
Remiantis ES faktoringo ir komercinio finansavimo pramonės federacijos (EUF) duomenimis, bendra faktoringo ir komercinio finansavimo pramonės apyvarta Europoje 2023 m. siekė 2 trln. 44 mlrd. Eur ir, palyginimui, per metus išaugo maždaug milijardu, o per dešimtmetį išaugo maždaug trilijonu eurų.
Lietuvoje bendra faktoringo apyvarta, EUF duomenimis, sudarė kiek daugiau nei 5 mlrd. Eur ir šiuo rodikliu pastebimai lenkė kitas Baltijos šalis – tiek Latviją, tiek Estiją. Didžiausia faktoringo apyvarta fiksuota tokiose šalyse kaip Prancūzija (daugiau nei 400 mlrd. Eur), Vokietija (daugiau nei 300 mlrd. Eur), Jungtinė Karalystė (daugiau nei 300 mlrd. Eur).
Tai, kad faktoringo paslaugų aktualumas nemažėja, galiu patvirtinti ir remdamasis mūsų įmonės vidiniais duomenimis, kadangi šiemet, lyginant su praėjusiais metais, regime augantį faktoringo paslaugų poreikį mūsų šalyje.
Dainius Vaičikonis, „Finpro” bendraįkūrėjas ir vadovas
„Finpro” paskolų portfelis 2024-aisiais išaugo daugiau nei 4 mln. eurų
Dainius Vaičikonis. 2024-ieji – Europos SVV investicijų į tvarumą proveržis. Ar tokiu pat keliu žengia ir Lietuvos verslai?
Verslui, kuris kitąmet planuoja įsigyti automobilį, būtinas atidumas: pamiršus, lauks netikėta staigmena
Kęstutis Grinaveckas. Audringi vėjai Europos automobilių rinkoje: spartesnio perėjimo prie elektromobilių turėsime kiek palaukti
„Finpro” pirmąjį pusmetį suteikė 8% daugiau verslo paskolų
Marijus Venckūnas. Verslui pritrūko pinigų: ką svarbu žinoti prieš skolinantis
K. Grinaveckas. Smulkaus ir vidutinio verslo galvos skausmas – kur kreiptis, kai bankas nesuteikia paskolos verslui?
„Finpro” kredito rizikos vadovo pareigas užėmė Marijus Venckūnas
Kęstutis Grinaveckas. Techninė recesija – 10 būdų, kaip verslui pasiruošti sunkesniam laikotarpiui
Ekspertų teigimu, tradiciniai mokymo metodai nebeatitinka DI programuotojams keliamų reikalavimų – geram ekspertų paruošimui reikalinga bendruomenė. 2025, vasario 19 d....
Tarptautinė automobilių prekybos kompanija „Inchcape“ skelbia partnerystės pradžią su pirmaujančiu pasaulyje elektromobilių gamintoju BYD („Build Your Dreams“) ir šiemet pradeda...
Vasario 9-oji tapo istorine diena ne tik Baltijos šalių energetikos sistemoms, bet ir visai Europai. Baltijos šalys sėkmingai sinchronizavo savo...
Praėjusiais metais didžiausio Lietuvoje kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ pajamos Lietuvoje siekė 119 mln. eurų, įmonė išskraidino 152 tūkst. keliautojų, daugiausiai...
Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), prižiūrinti didžiausią Lietuvoje –LKU kredito unijų grupę, prisijungė prie Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro(toliau –...
Lietuvos ekonomikos augimą vis labiau skatina investicijos į inovacijas ir sparčiai besiplečiančią startuolių ekosistemą, tačiau, siekiant užtikrinti ilgalaikį šalies konkurencingumą,...
Draudikai pastebi, kad pastaraisiais metais keičiasi automobilių vagysčių tendencijos. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, ilgapirščiai vis dažniau taikosi į didelės vertės komercinį...
Atsiskaitymo lizingu forma Lietuvoje vis labiau populiarėja, o įprastą požiūrį, kad lizingas ypač mėgstamas tarp žmonių, kurie nori įsigyti brangesnius...
Į Lietuvą sugrįžus žiemiškiems orams, vairuotojai susiduria su įvairiais iššūkiais – nuo slidžių kelių iki riboto matomumo. Tačiau yra vienas...
Laiką ir pinigus taupantys, maistingi ir skanūs patiekalai parduotuvėse – vis dažnesnis kasdienis pasirinkimas. Prekybos tinklas „Iki“, neseniai atnaujinęs pagamintų...