Ekspertai
Kaip tinkamai išsirinkti televizorių? Svarbiausi kriterijai ir klaidos
Televizoriaus pirkimas retai būna spontaniškas. Dažniau tai sprendimas, kuris bręsta. Senasis pradeda rodyti blankiau. Trūksta programėlių. Ekranas atrodo per mažas. Kartais tiesiog norisi geresnės vaizdo kokybės, nes filmai ir serialai tapo kasdienybės dalimi.
Reklama
Klausimas, kaip tinkamai išsirinkti televizorių, dažniausiai neapsiriboja vien dydžiu ar kaina. Tai bandymas suderinti technologijas, patogumą, realius poreikius ir biudžetą. O visa tai šiandien – gerokai sudėtingiau nei prieš dešimt metų, kai pakako nuspręsti, ar norisi „plazmos“, ar LCD.
Kodėl televizorių rinktis tapo taip sudėtinga
Technologijų pažanga atnešė daugiau galimybių, bet kartu ir daugiau painiavos. Skirtingos panelių technologijos, rezoliucijos, atnaujinimo dažniai, išmaniosios sistemos, HDR formatai, garso sprendimai.
Vien pavadinimų pakanka, kad galva apsisuktų.
Tačiau didžioji dalis šių parametrų kasdieniam naudojimui turi gana paprastą reikšmę: kaip atrodys vaizdas, kaip patogu bus naudotis ir kiek ilgai televizorius išliks aktualus.
Pirmasis klausimas – kam tas televizorius bus naudojamas
Prieš gilinantis į technines detales, verta atsakyti į labai paprastą klausimą: ką iš tikrųjų planuojama su juo daryti.
Vieniems televizorius – fonas vakarais. Kitiems – namų kino centras. Tretiems – pagrindinis ekranas žaidimų konsolei. Skirtingi naudojimo scenarijai reikalauja skirtingų sprendimų.
Jeigu televizorius dažniausiai bus naudojamas žinioms, laidoms ir foniniam žiūrėjimui, aukščiausios klasės vaizdo technologijos nebus tokios svarbios. Jei planuojami filmai, sportas, serialai ir žaidimai – kokybės skirtumai tampa labai pastebimi.
Reklama
Ekrano dydis: daugiau nebūtinai reiškia per daug
Ilgą laiką vyravo nuomonė, kad per didelis televizorius mažoje patalpoje vargins akis. Šiandien ši taisyklė nebe tokia griežta. Aukšta raiška leidžia sėdėti arčiau didelio ekrano be diskomforto.
Vis dėlto dydis turi derėti su atstumu iki žiūrovo.
Apytikslė taisyklė paprasta:
- 43–50 colių – jei žiūrėjimo atstumas apie 1,8–2,5 metro
- 55–65 coliai – jei 2,5–3,5 metro
- 75 coliai ir daugiau – didesnėms erdvėms
Tačiau skaičiai nėra dogma. Dažnas, nusipirkęs didesnį ekraną nei planavo, po savaitės stebisi, kodėl anksčiau dvejojo.
Rezoliucija: 4K tapo norma, bet ne riba
Full HD televizoriai pamažu tampa praeitimi. Didžioji dalis naujų modelių siūlo 4K raišką, kuri šiandien laikoma standartu.
4K suteikia ryškesnį vaizdą, daugiau detalių ir geresnę patirtį net ir žiūrint paprastą turinį, nes modernūs procesoriai geba efektyviai didinti raišką.
8K egzistuoja, bet kasdienybėje tai daugiau technologinis demonstravimas nei praktinė būtinybė. Turinio labai mažai, kainos didelės, o realus skirtumas – menkai juntamas.
Panelių technologijos: čia slypi tikroji vaizdo kokybė
Vienas svarbiausių pasirinkimo kriterijų.
LED ir QLED
Tai dažniausiai sutinkami televizoriai. Jie pasižymi geru ryškumu, ilgaamžiškumu ir plačiu kainų diapazonu.
QLED iš esmės yra pažangesnė LED versija, su sodresnėmis spalvomis ir didesniu ryškumu. Ypač naudinga šviesiose patalpose.
OLED
OLED technologija laikoma aukso standartu. Kiekvienas pikselis šviečia savarankiškai, todėl juoda spalva atrodo tikrai juoda, kontrastas – įspūdingas, o vaizdas – gylio kupinas.
Filmai ir serialai OLED ekrane atrodo natūraliau, be šviesos „nutekėjimų“. Trūkumas – aukštesnė kaina ir kiek mažesnis maksimalus ryškumas, kuris gali būti juntamas labai šviesiose patalpose.
Mini LED
Tarpinis variantas tarp LED ir OLED. Gerokai pagerintas foninis apšvietimas leidžia pasiekti didelį kontrastą ir aukštą ryškumą. Tai dažnas pasirinkimas ieškant kompromiso tarp kainos ir kokybės.
HDR: kai vaizdas tampa gyvas
HDR nėra vienas konkretus dalykas. Tai visuma technologijų, leidžiančių rodyti platesnį šviesumo ir spalvų spektrą.
Praktikoje tai reiškia daugiau detalių tiek šešėliuose, tiek labai šviesiose vietose. Filmai atrodo gilesni, vaizdas – realistiškesnis.
Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į HDR palaikymą, bet ir į realų ekrano ryškumą. Pigūs modeliai dažnai „palaiko“ HDR tik formaliai.
Atnaujinimo dažnis: aktualu ne tik žaidėjams
60 Hz ilgą laiką buvo standartas. Šiandien vis dažniau sutinkami 120 Hz ekranai.
Skirtumas ypač matomas sporto transliacijose, veiksmo filmuose ir žaidimuose. Judesys atrodo sklandesnis, mažiau lieka šuolių ir neryškumo.
Kasdieniam žiūrėjimui 60 Hz visiškai pakanka, bet jei biudžetas leidžia, 120 Hz tampa maloniu priedu.
Išmanioji sistema: kas slypi už meniu
Televizorius šiandien retai būna tik ekranas. Programėlės, transliacijų platformos, naršyklė, balso valdymas – visa tai tapo norma.
Skirtingos operacinės sistemos siūlo skirtingą patirtį:
- Android TV / Google TV – platus programėlių pasirinkimas, lankstumas
- webOS (LG) – paprasta, intuityvi, greita
- Tizen (Samsung) – sklandi, stabili, gerai integruota su kitais įrenginiais
Svarbiausia ne pavadinimas, o tai, ar sistema veikia greitai ir ar joje yra reikalingos programėlės.
Garsas: dažnai nuvertinamas, bet labai svarbus
Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis
Ploni televizoriai fiziškai negali pasiūlyti gilaus garso. Net brangūs modeliai šioje vietoje turi ribas.
Žiūrint žinias ar laidas – problemos nėra. Žiūrint filmus – skirtumas labai jaučiamas.
Garso kolonėlė ar „soundbar“ dažnai tampa logišku priedu. Kartais net svarbesniu už kelis papildomus colius ekrano.
Jungtys: detalė, apie kurią prisimenama per vėlai
HDMI jungčių skaičius, jų versijos, USB lizdai – smulkmenos, kurios vėliau tampa kasdieniais nepatogumais.
Žaidimų konsolė, priedėlis, garso sistema, medijos grotuvas – visa tai reikalauja jungčių. Mažesni modeliai jų kartais turi minimalų kiekį.
Bent trys HDMI lizdai šiandien laikomi praktišku minimumu.
Energijos sąnaudos: mažas skaičius, didelis skirtumas
Didelis televizorius natūraliai naudos daugiau elektros. Tačiau skirtingų technologijų sąnaudos gali smarkiai skirtis.
LED modeliai dažniausiai ekonomiškesni nei OLED, tačiau skirtumas realiame gyvenime nėra dramatiškas. Dažniau svarbu ne tik kiek sunaudoja, bet ir kiek valandų per dieną veikia.
Biudžetas: kada kaina tampa investicija
Televizorius perkamas ne vieneriems metams. Dažnai – penkeriems ar net dešimčiai. Televizorius – išmanių namų valdymo centras
Šioje vietoje pigiausias sprendimas retai būna protingiausias. Tačiau ir brangiausias ne visada reikalingas.
Optimalus variantas – vidutinės klasės modelis su geru ekranu, greita sistema ir patikima surinkimo kokybe. Tai dažniausiai suteikia geriausią kainos ir patirties santykį.
Kada verta permokėti, o kada – ne
Verta investuoti į:
- gerą ekraną
- didesnį dydį, jei erdvė leidžia
- patikimą gamintoją
Nebūtina permokėti už:
- egzotiškas funkcijas, kurios niekada nebus naudojamos
- perteklines dizaino detales
- marketinginius pavadinimus, slepiančius minimalų realų skirtumą
Kodėl pasirinkimas dažnai tampa emociniu
Televizorius yra vienas labiausiai matomų daiktų namuose. Jis tampa interjero dalimi, šeimos laisvalaikio centru, kartais net tam tikru namų „židiniu“.
Todėl sprendimas nėra vien techninis. Jame yra ir emocijos, ir estetika, ir noras turėti kažką gražaus.
Tai natūralu. Ir su tuo viskas gerai. Ieškote naujo televizoriaus?
Kaip tinkamai išsirinkti televizorių be streso
Kai kriterijai aiškūs, pasirinkimas tampa daug paprastesnis. Nebereikia lyginti dešimčių modelių. Pakanka kelių, kurie atitinka poreikius.
Ir tada sprendimas ateina gana ramiai.
Nes klausimas, kaip tinkamai išsirinkti televizorių, iš esmės nėra apie technologijas. Jis apie tai, kaip norima jaustis sėdint vakare ant sofos.
Reklama
