Paskelbta
2 savaitės prieš-
Prieiga prie siaubo ir sukrečiančios medžiagos, įvairių pažinčių ir pokalbių platformų bei paslaugų suaugusiems turi turėti veiksmingą amžiaus patvirtinimą, todėl Europoje artimiausiu metu pradedamos diegti amžiaus nustatymo programėlės.
„Tai taps reikšmingu pokyčiu užtikrinant vaikų ir jaunimo saugumą internete, bet neišvengiamai sukels ir daug emocijų bei diskusijų visuomenėje, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių“, – sako Liudas Mikalkevičius, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) Draugiško interneto projekto vadovas.
Ši tema plačiai aptarta gruodį Briuselyje, Belgijoje, vykusiame tarptautiniame Saugesnio interneto forume, subūrusiame visų Europos Sąjungos šalių Saugesnio interneto centrų atstovus, jaunimą, politikos formuotojus, verslo ir tėvų bendruomenes.
Renginyje dalyvavo daugiau nei 30 jaunuolių iš įvairių Europos šalių, kurie aktyviai įsitraukė į diskusijas apie realius iššūkius skaitmeninėje erdvėje.
„Saugesnio interneto forumo metu įgijau ne tik patirties reikšti savo nuomonę ir aptarti svarbias temas su žmonėmis anglų kalba, bet ir užmezgiau daug naujų pažinčių beveik visose Europos šalyse. Tai buvo neįkainojama galimybė – tiek asmeniškai, tiek tobulinant anglų kalbos įgūdžius“, – kalba Vlada Telesina, Draugiško interneto Jaunoji ambasadorė.
Kaip veiks amžiaus nustatymo programėlės
Amžiaus nustatymo programėlės kuriamos taip, kad vartotojas galėtų patvirtinti savo amžių neatskleisdamas tapatybės ir neperduodamas asmens duomenų paslaugų teikėjams.
Patvirtinant amžių per „Smart-ID“, mobilųjį parašą ar analogiškas priemones, sistemoje išsaugoma tik amžiaus riba, o visi kiti duomenys sunaikinami.
Panašūs sprendimai jau taikomi Australijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Saugesnio interneto savaitė
Saugesnio interneto forumo metu Australijos patirtimi dalijosi šalies e. saugumo komisarė Julie Inman Grant, pabrėžusi, kad amžiaus nustatymas ypač veiksmingas ribojant prieigą prie suaugusiesiems skirto turinio.
„Renginio metu susitikome su visos Europos Saugesnio interneto centrų atstovais, dalijomės gerosiomis praktikomis. Tai, kad renginį atidarė ES viceprezidentė technologijų nepriklausomybės, saugumo ir demokratijos klausimais, parodė didžiulį Europos Sąjungos dėmesį jaunimo saugumui internete“, – teigia L. Mikalkevičius.
„Tai, jog vieninteliam Draugiškam internetui iš visų Europos Saugesnio interneto centrų buvo suteiktas žodis scenoje, yra reikšmingas mūsų darbo įvertinimas“, – priduria jis.
Jaunimo, tėvų ir ekspertų požiūriai
Didžiausios diskusijos forume kilo dėl socialinių tinklų prieigos jaunimui. Dvi „Bolt“ naujienos Kaunui
Nors dauguma platformų formaliai skirtos vartotojams nuo 13 metų, realybėje jomis naudojasi ir jaunesni vaikai.
Jaunimo atstovai akcentavo, kad socialiniai tinklai yra svarbi saviraiškos ir dalyvavimo visuomenėje erdvė, todėl sprendimai turi būti subalansuoti.
Diskusijų metu taip pat išryškėjo kitos grėsmės jaunimui internete – begalinis scrolinimas, priklausomybę skatinantys algoritmai, menkavertis ar klaidinantis turinys bei deepfake technologijos.
Pasigirsta siūlymų tokį turinį padaryti prieinamą tik suaugusiems, o jaunimo paskyras socialiniuose tinkluose riboti, tačiau prieigą palikti.
Forume pabrėžta, kad jaunimo saugumas internete nėra vien technologinis klausimas. Tėvų įsitraukimu, dialogu ir tarpusavio pasitikėjimu grįsti susitarimai yra būtini siekiant ilgalaikių sprendimų. Lauko kavinių startas Kaune
„Apibendrinant, tinkamas amžiaus nustatymas internete laikomas neišvengiamu žingsniu kuriant saugesnę skaitmeninę aplinką. Kartu akcentuojama, kad šis procesas turi būti lydimas atviros komunikacijos, visuomenės švietimo ir aktyvaus jaunimo bei tėvų įtraukimo“, – dėsto LINEŠA atstovas.
Saugesnio interneto forumas – tai tarptautinis renginys, kuriame dalyvauja visi Europos Saugesnio interneto centrai, įvairios nevyriausybinės organizacijos, privataus sektoriaus atstovai.
Renginys yra organizuojamas Europos Komisijos, tačiau pagrindinė organizavimo rolė yra suteikiama jaunimui (12–18 metų): kalbėti apie savo problemas, dalintis, kokių sprendimų jie tikėtųsi iš dalyvių bei pačios Europos Komisijos.
Draugiškas internetas – ES bendrai finansuojamas projektas.
Pranešime išsakytos nuomonės ir pozicijos atspindi tik autorių požiūrį ir nebūtinai sutampa su Europos Sąjungos ar Europos sveikatos ir skaitmeninės vykdomosios agentūros (HADEA) nuomone. KTU startuoliai
Nei Europos Sąjunga, nei finansuojanti institucija negali būti laikomos atsakingomis už šią informaciją.
Prasidėjus naujiems mokslo metams – dėmesys mokytojams: 18 STEAM pedagogų bus įvertinti „Ateities kūrėjų 2025“ apdovanojimuose
Vaikų vasara: dosniausiai ir kukliausiai vaikų vasaros stovyklas finansuojančios Lietuvos savivaldybės
Mobilieji mokyklose: drausti ar ugdyti naudojimo kultūrą?
Prie „Tvari mokykla 2030“ iniciatyvos prisijungė 412 Lietuvos mokyklų
Didžiausias Europoje renginys STEM mokytojams „Science on Stage Festival“ 2026 m. vyks Lietuvoje
Konferencijoje – apie ugdymą karjerai: kas penktas mokinys pirmajame darbe tikisi bent 3 000 Eur atlyginimo
Darbo rinkos ir švietimo ekspertai: tikslingas moksleivių neformalus ugdymas gali tapti alternatyva korepetitoriams


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
SEB bankas Lietuvoje – tai vardas, kurį daugelis ištaria automatiškai. Kartais su pagarba. Kartais su lengvu atodūsiu. „SEB sąskaita“, „SEB...
Yra bankų, apie kuriuos galvoji tik tada, kai dingsta kortelė arba vėl kyla būsto paskolos įmokos. Ir yra bankų, kurie,...
Pigu.lt daugeliui lietuvių yra tapęs beveik buitiniu žodžiu. Kažkur tarp „užsisakyti internetu“ ir „pažiūrėk, gal Piguj pigiau“. Tai nebe tik...
Yra įmonių, kurios garsiai pasakoja savo istoriją. Ir yra tokių, kurios ilgą laiką renkasi tylą. „Tesonet“ ilgus metus priklausė antrajai...
Reklama
Unitazo keitimas dažnai atrodo kaip darbas, kurį „vis tiek reikės kviesti meistrą“. Iš dalies dėl atsakomybės, iš dalies dėl baimės...
Dažai dažniausiai perkami su atsarga. Truputį daugiau, nei reikia. „Jeigu prireiks pataisyti“, „jeigu liks kampas“, „jeigu po metų norėsis atnaujinti“....
Mintis patiems perdažyti namų sienas dažniausiai gimsta ne iš noro „daryti remontą“, o iš paprasto nuovargio. Spalva pabodo. Šviesa kambaryje...
Mintis perdažyti baldus dažniausiai ateina ne iš noro „pasidaryti projektą“, o iš labai paprasto jausmo: daiktas dar geras, bet akiai...
Glaistymas dažnai laikomas „paruošiamuoju“ darbu. Tarsi kažkas, ką reikia atlikti prieš dažymą ar tapetavimą, bet kas pats savaime nėra labai...