Paskelbta
3 savaitės prieš-
Šventiniu laikotarpiu Lietuvos gyventojai mėgsta išvykti iš namų – lankyti artimuosius, keliauti. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad 61 proc. šalies gyventojų kartais arba bene visada per didžiąsias žiemos šventes iš namų išvyksta ilgesniam laikui. Šių metų kalendorius tam itin palankus – daugelis dirbančiųjų galės džiaugtis net penkiomis šventinėmis dienomis. Ekspertas pataria, kaip paliekant namus kelioms dienoms sumažinti vagysčių riziką.
Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, pernai fiksuotos 677 vagystės. Didžioji jų dalis įvyko gyvenamuosiuose namuose, o kas dešimta – butuose. Iš viso per praėjusius metus klientams padengta 389 tūkst. eurų žala, padaryta dėl vagysčių. Didžiausi vienos vagystės nuostoliai – 35 tūkst. eurų. Daugiausiai vagysčių draudikai fiksuoja Vilniaus regione.
Kaip apsaugoti namus išvykstant
„Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis primena, kad pagrindinė taisyklė išvykstant iš namų kelioms dienoms – sudaryti įspūdį, kad jie nėra tušti.
„Paprašykite patikimo kaimyno, šeimos nario ar draugo prižiūrėti jūsų namus, kol būsite išvykę. Svarbu, kad kas nors kartkartėmis užsuktų, apžiūrėtų aplinką ir nedelsdamas praneštų, pastebėjęs ką nors įtartino. Vagišiai paprastai kurį laiką stebi būstą, į kurį yra nusitaikę įsilaužti. Jeigu ten vakarais užsidega šviesa ar ateina kaimynai palaistyti gėlių, tai jau signalas, kad namuose kažkas yra. Dažniausiai įsilaužiama į tuos namus, kurie palikti be priežiūros ir kuriuose nieko nėra“, – sako A. Juodeikis.
Jei per šventes snigs, gyvenantiems nuosavame name A. Juodeikis pataria pasirūpinti sniego valymu. Apsnigtas ir nevalytas įvažiavimas rodo, kad namuose nieko nėra. Verta paprašyti kaimynų ar pasamdyti žmogų, kuris nuvalytų sniegą nuo kiemo, takų ir važiuojamosios dalies. Kuriose šalyse lietuvių atostogos nuostolingiausios?
„Svarbų vaidmenį, užtikrinant namų saugumą, gali atlikti išmaniosios technologijos. Šiuolaikinės išmaniųjų namų programėlės leidžia lengvai prižiūrėti namus per atstumą. Pavyzdžiui, išmaniosios lemputės leidžia uždegti šviesą naudojantis telefono programėle, o tai sudarys įspūdį, kad esate namuose. Stebėjimo kameros, judesio jutikliai ar išmaniosios spynos taip pat gali suteikti ramybės. Net paprasta judesio sensoriaus lempa ar durų ir langų jutikliai, siunčiantys žinią į mobilųjį telefoną gali būti veiksmingi“, – sako A. Juodeikis.
Ekspertas taip pat primena būti atsargiems dalinantis informacija apie savo buvimo vietą socialiniuose tinkluose. Skelbimas viešoje internetinėje erdvėje atskleidžia, kad jūsų nėra namuose, ir gali patraukti ilgapirščių dėmesį.
„Reikėtų paslėpti ir lauke laikomą turtą. Dviračius, sodo įrankius ar kitus daiktus laikykite užrakintuose sandėliukuose ar garažuose. Naudokite tvirtas spynas, kurios atsparios kirpimui. Tuo tarpu juvelyriką, grynuosius pinigus, svarbius dokumentus patartina laikyti seife. Juose smulkus turtas bus patikimai apsaugotas ne tik nuo vagysčių, bet ir gaisrų, audrų“, – komentuoja A. Juodeikis. 3 naudingi patarimai, kaip namus šventiniu laikotarpiu apsaugoti nuo vagysčių ir kitų nelaimių
Išvykstant būtina pasirūpinti užpylimo prevencija
Paliekant namus ilgesniam laikui, reikėtų pasirūpinti ir kitų galimų žalų prevencija. „Lietuvos draudimo“ tyrimo duomenimis, net pusė šalies gyventojų bent kartą yra susidūrę su vandens užpylimu jų namuose arba nukentėję dėl to, kad vanduo pateko iš kaimynų būsto. 5 telefono naudojimo taisyklės, kurias privalo žinoti tėvai
Dėl to, pasak A. Juodeikio, išvykstant iš namų svarbu užsukti vandens sklendes. Tokiu atveju prakiuręs vamzdis, žarnelė ar maišytuvas nepridarys žalos, kol šeimininkų nėra namuose.
Specialistas priduria, kad buitiniai prietaisai gali naudoti elektros energiją net ir tada, kai jie nenaudojami, bet yra įjungti į elektros tinklą. Tad jis pataria išvykstant išjungti iš tinklo visus įrenginius, kurie nebus naudojami: skalbyklę ir džiovyklę, televizorių, kompiuterį, skrudintuvą, kavos virimo aparatą ir kitus prietaisus. Daugėja žmonių, kuriems nerūpi namų saugumas
„Net apsidraudus būstą, svarbu papildomai pasirūpinti ir namų turto draudimu tam, kad įvykus nelaimei ar vagystei būtų atlyginami nuostoliai už apdraustame būste esančius daiktus. Taip pat reikėtų reguliariai peržiūrėti ir draudimo sutartį – ar seniau sudaryta ji vis dar atitinka turimo turto vertę. Nepamirškite į sutartį įtraukti naujai įsigytų daiktų: išmaniųjų renginių, lauko technikos ir panašiai. Neperžiūrėjus ir neatnaujinus draudimo sutarties, išmokos gali neužtekti nuostoliams padengti“, – sako A. Juodeikis.
Šiemet gyventojai būstui skolinasi mažesnes sumas, ilgesniam laikotarpiui
Tyrimas: kas antram šalies gyventojui šventiniai fejerverkai – keliantys pavojų turtui ir sveikatai
Lūžis: už tvarumą vartotojai jau linkę mokėti daugiau
Prieššventinės spūstys tampa kantrybės išbandymu vairuotojams: kaip sumažinti įtampą prie vairo
Simonas Lisauskas pradeda eiti „Lietuvos draudimo“ generalinio direktoriaus pareigas
Ką savanorystė turi bendro su pasitenkinimu darbu
Verslas drąsiau planuoja plėtrą, tačiau rizikų valdymas – dažnai paliekamas pilkoje zonoje
AB „Lietuvos draudimas“ 2025 m. devynių mėnesių finansiniai rezultatai
Neturite jėgų ir sudėtinga susikaupti: priežastis daugelį nustebins
Vėl metas keisti padangas: kokias klaidas dažniausiai daro vairuotojai


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
SEB bankas Lietuvoje – tai vardas, kurį daugelis ištaria automatiškai. Kartais su pagarba. Kartais su lengvu atodūsiu. „SEB sąskaita“, „SEB...
Yra bankų, apie kuriuos galvoji tik tada, kai dingsta kortelė arba vėl kyla būsto paskolos įmokos. Ir yra bankų, kurie,...
Pigu.lt daugeliui lietuvių yra tapęs beveik buitiniu žodžiu. Kažkur tarp „užsisakyti internetu“ ir „pažiūrėk, gal Piguj pigiau“. Tai nebe tik...
Yra įmonių, kurios garsiai pasakoja savo istoriją. Ir yra tokių, kurios ilgą laiką renkasi tylą. „Tesonet“ ilgus metus priklausė antrajai...
Reklama
Unitazo keitimas dažnai atrodo kaip darbas, kurį „vis tiek reikės kviesti meistrą“. Iš dalies dėl atsakomybės, iš dalies dėl baimės...
Dažai dažniausiai perkami su atsarga. Truputį daugiau, nei reikia. „Jeigu prireiks pataisyti“, „jeigu liks kampas“, „jeigu po metų norėsis atnaujinti“....
Mintis patiems perdažyti namų sienas dažniausiai gimsta ne iš noro „daryti remontą“, o iš paprasto nuovargio. Spalva pabodo. Šviesa kambaryje...
Mintis perdažyti baldus dažniausiai ateina ne iš noro „pasidaryti projektą“, o iš labai paprasto jausmo: daiktas dar geras, bet akiai...
Glaistymas dažnai laikomas „paruošiamuoju“ darbu. Tarsi kažkas, ką reikia atlikti prieš dažymą ar tapetavimą, bet kas pats savaime nėra labai...