Paskelbta
2 d. prieš-
Kvapas dažnai pasako daugiau nei žodžiai. Jis primena vietas, žmones, laikotarpius. Kartais – vieną konkretų vakarą, kuris niekada nepasikartos. Todėl nenuostabu, kad kvepalų gamyba daugeliui atrodo beveik magiškas procesas.
Tačiau už tos magijos slypi struktūra. Chemija. Uoslės lavinimas. Ir daug kantrybės.
Unikalus aromatas neatsiranda per kelias minutes. Jis gimsta iš bandymų, proporcijų, mažų korekcijų. Nuo pirmosios natos iki paskutinio akordo, kuris išlieka ant odos valandų valandas.
Kvepalai retai kuriami „iš nieko“. Dažniausiai pradžia būna emocija, vaizdas ar net konkretus ingredientas.
Gal tai šiltas rudens vakaras. Gal sūri jūros gaiva. Gal prisiminimas apie medinę seną spintą, kvepiančią sakais ir laiku.
Kvepalų gamyba prasideda nuo krypties pasirinkimo. Ar tai bus gaivus citrusinis aromatas? Gilus medienos ir ambros derinys? O gal gėlių kompozicija su pudros atspalviu?
Be aiškios krypties lengva pasiklysti tarp šimtų kvapiųjų medžiagų.
Dauguma kvepalų kuriami remiantis trijų sluoksnių principu:
Viršutinės natos – pirmasis įspūdis. Jos juntamos vos papurškus kvepalus ir išlieka apie 10–20 minučių. Dažnai tai citrusai, lengvi vaisiai, žolelės.
Širdies natos atsiskleidžia vėliau ir išlieka kelias valandas. Čia dažniausiai dominuoja gėlės, prieskoniai, aromatiniai augalai.
Bazinės natos – pagrindas. Mediena, muskusas, vanilė, ambra. Jos gali išlikti ant odos 6–8 valandas ar net ilgiau.
Be stabilios bazės aromatas tampa paviršutiniškas. Be gyvos viršutinės natos – nuobodus nuo pirmos sekundės.
Kvepalų pasaulyje dažnai diskutuojama apie natūralias ir sintetines medžiagas.
Natūralūs eteriniai aliejai – rožių, levandų, bergamočių – suteikia gyvumo ir sudėtingumo. Tačiau jie gali būti nestabilūs, brangūs, jautrūs šviesai.
Sintetinės molekulės leidžia išgauti kvapus, kurių gamtoje nėra. Pavyzdžiui, ozono ar švarios skalbinių gaivos efektą.
Be to, kai kurios natūralios žaliavos (pvz., tikroji ambra ar tam tikri gyvūniniai ekstraktai) šiandien beveik nenaudojamos dėl etinių ar teisinių priežasčių. Jas pakeičia laboratorijoje sukurtos alternatyvos.
Kvepalų gamyba šiandien retai apsiriboja vien tik natūraliais ingredientais. Dažniausiai tai kruopščiai subalansuotas derinys.
Kaip atskirti nišinius kvepalus nuo masinės gamybos aromatų?
Skirtumas tarp harmoningos kompozicijos ir chaotiško mišinio gali būti vos keli lašai.
Per daug saldumo – aromatas tampa dusinantis. Per daug citrusų – per aštrus ir trumpalaikis.
Pradžioje dažnai kuriamos mažos – 5 ar 10 ml – bandomosios versijos. Koreguojama po lašą. Kartais net po pusę lašo.
Tai procesas, kuriame kantrybė svarbesnė už skubėjimą.
Kvepalų tipai skiriasi kvapiųjų medžiagų koncentracija.
Kuo didesnė koncentracija, tuo kvapas intensyvesnis ir ilgiau išliekantis. Tačiau tai nereiškia, kad stipresnis visada geresnis.
Kasdieniam naudojimui dažnai pakanka EDT ar lengvesnio EDP. Parfum gali būti per sunkus dienai biure.
Kvepalų gamyba turi atsižvelgti ne tik į kvapą, bet ir į jo stiprumą bei paskirtį.
Sumaišius ingredientus, kvapas dar nėra galutinis.
Mišinys turi „susigulėti“. Šis procesas gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.
Per tą laiką molekulės susijungia, kampuoti kampai sušvelnėja, atsiranda harmonija.
Kartais aromatas, kuris iš pradžių atrodė per aštrus, po mėnesio tampa švelnus ir gilus.
Skubėjimas čia dažnai sugadina rezultatą.
Rinkoje tūkstančiai kvapų. Gėlių, rytietiškų, medienos, gurmaniškų.
Unikalumas dažnai slypi netikėtuose deriniuose. Pavyzdžiui, dūminė nata šalia saldžios vanilės. Arba gaivus citrusas su odos akordu.
Tačiau eksperimentuojant svarbu nepamesti balanso.
Kartais mažas akcentas – vos juntama prieskonių nata – suteikia charakterį. Per daug eksperimentų – ir kvapas tampa sunkiai suprantamas.
Lietuvė paauglystės svajonę pavertė verslu
Kvepalų gamyba reikalauja išlavintos uoslės.
Kvapų atpažinimas – tai įgūdis. Jis lavinamas sąmoningai uodžiant atskirus ingredientus, lyginant juos, įsimenant niuansus.
Patyrę kūrėjai gali atpažinti šimtus skirtingų natų. Tačiau pradžioje svarbiausia – gebėjimas atskirti, kas patinka ir kas ne.
Kvapų testavimas atliekamas ant specialių popierinių juostelių ir ant odos. Ant odos aromatas gali skambėti visai kitaip nei ore.
Tas pats kvapas ant skirtingų žmonių gali kvepėti skirtingai.
Odos pH, drėgmė, net mityba gali turėti įtakos tam, kaip atsiskleidžia aromatas.
Todėl galutinis testavimas visada atliekamas ant odos. Ir ne tik pirmą minutę.
Svarbu palaukti bent kelias valandas, kol atsiskleis bazinės natos.
Per didelis ingredientų skaičius.
Norint sukurti sudėtingą aromatą, kartais pridedama per daug natų. Rezultatas – triukšmas, o ne harmonija.
Kita klaida – nepakankamas brandinimo laikas.
Taip pat dažnai pamirštama, kad kai kurios natos labai dominuoja. Pavyzdžiui, pačiulis ar tuberoza gali „užgožti“ švelnesnius ingredientus.
Balansas čia – viskas.
Techninė pusė svarbi. Proporcijos, koncentracija, molekulių stabilumas.
Tačiau galutinis vertinimas dažnai būna emocinis.
Ar kvapas sukelia jausmą? Ar jis atpažįstamas? Ar norisi jį uosti dar kartą?
Kvepalų gamyba – tai ir mokslas, ir menas. Vien tik formulė negarantuoja įsimintino rezultato.
Mažais kiekiais sukurti kvepalai gali būti pilstomi į 10–50 ml buteliukus. Elonas Muskas parduoda naujus kvepalus „Burnt Hair“ už 1 mln.
Svarbu pasirinkti tinkamą alkoholį – dažniausiai naudojamas aukštos kokybės etilo alkoholis, skirtas kosmetikai.
Buteliukai turi būti sandarūs, apsaugoti nuo šviesos. Tamsus stiklas padeda išsaugoti kvapą ilgiau.
Laikymas vėsioje, tamsioje vietoje gali prailginti aromato stabilumą iki kelių metų.
Techniniu požiūriu – taip. Ingredientų galima įsigyti, receptų – rasti.
Tačiau sukurti aromatą, kuris būtų ne tik malonus, bet ir išskirtinis, reikalauja laiko.
Klausimas „ar kvepalų gamyba sudėtinga?“ dažnai kyla pradžioje.
Ji nėra neįmanoma. Bet ji reikalauja kantrybės, jautrumo detalėms ir noro bandyti iš naujo.
Kartais pirmasis bandymas būna per stiprus. Antras – per silpnas. Trečias – pagaliau artimas tam, kas buvo įsivaizduota.
Ir tada atsiranda kvapas, kuris turi charakterį.
Ne per saldus. Ne per aštrus. Tiesiog savitas.
Toks, kuris nuo pirmosios natos iki paskutinio atodūsio ant odos pasakoja savo istoriją.


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Vaistinė daugeliui yra labai paprasta vieta. Užeinama tada, kai prireikia. Kai skauda. Kai baigiasi kraujospūdžio tabletės. Kai vaikui pakyla temperatūra...
Kava išsinešimui Lietuvoje tampa nebe atsitiktiniu pasirinkimu, o nuosekliu kasdieniu ritualu. Naujausias kavos vartojimo įpročių tyrimas rodo, kad 40 proc....
Kai kalbama apie platų vyno, stipriųjų gėrimų ar putojančio pasirinkimą, dažnai pirmiausia prisimenama Vynoteka. Ne dėl reklamos ar skambių lozungų....
Internetu perkama beveik viskas. Nuo maisto iki buitinės technikos. Baldai ilgą laiką atrodė kaip paskutinė tvirtovė – juos norėjosi paliesti,...
Kai kalba pasisuka apie namų remontą ar paprasčiausią lentynos tvirtinimą prie sienos, dažnas Lietuvoje pirmiausia prisimena „Ermitažą“. Ne todėl, kad...
Gyvūno dubenėlis dažnai atrodo paprastas dalykas. Įpilama, įdedama, suvalgoma. Kartais su apetitu, kartais išrankiai. Tačiau maistas gyvūnams nėra tik kalorijos....
Šuns dubenėlis dažnai pripildomas „iš akies“. Sauja daugiau, sauja mažiau. Kartais dar vienas šaukštas, nes šiandien ilgesnis pasivaikščiojimas. Kartais mažiau,...
Katė gali atrodyti išranki. Uosto, atsargiai paragauja, dažnai nusisuka. Dėl to kartais susidaro įspūdis, kad ji pati žino, kas tinkama,...
Katės nagai – natūrali jų dalis. Jie skirti laipioti, gintis, žaisti, žymėti teritoriją. Lauke gyvenančios katės dažniausiai juos nudėvi pačios....
Mintis apie katę su pavadėliu dar prieš dešimtmetį daug kam atrodė keista. Katės – nepriklausomos, savarankiškos, vaikšto kur nori. Tačiau...