Ekspertai
Miego trūkumo epidemija? Beveik trečdalis žmonių Lietuvoje miega nepakankamai, tiek pat – ryte nesijaučia pailsėję
Kas trečias šalies gyventojas prabudęs ryte dažniausiai nesijaučia pailsėjęs, o kas ketvirtas – nuolat jaučia miego trūkumą. Naujausia reprezentatyvi apklausa atskleidžia ir tai, kad beveik trečdalis miega nepakankamai. Neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė sako, kad tokius rezultatus lemia itin pagreitėjęs gyvenimo tempas ir persidirbimo idealizavimas, tačiau miego trūkumas mums nepadeda būti produktyvesniais, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai. Norite geriau miegoti?
Reklama
„Daugeliui vis dar atrodo, kad jeigu trumpiau miegosime, turėsime daugiau laiko padaryti viskam, ką norime. Tačiau iš tikro yra atvirkščiai. Moksliniai tyrimai rodo, kad kai miegame 6 arba mažiau valandų, mūsų produktyvumas gali kristi net iki 30 proc., kūrybiškumas – iki 60 proc. Taip pat, dirbame lėčiau, darome 2–3 kartus daugiau klaidų, mūsų dėmesys, atmintis, nuotaika ir reakcijos laikas suprastėja, turime mažiau energijos ir motyvacijos, esame ne tokie atsparūs stresui“, – miego trūkumo pasekmes vardina neuromokslininkė.
Pasak jos, neišsimiegojus jaučiamas poveikis ir fizinei sveikatai, pavyzdžiui, imunitetui: „Vienas tyrimų atskleidė, kad žmonėms, kurie dvi savaites naktimis miegojo trumpiau nei 7 valandas, net tris kartus išaugo tikimybė susirgti sloga. Be to, nepakankamai miegodami sergame sunkiau ir ilgiau, sudėtingiau pasveikti.“
Mažiau miegosime – daugiau nuveiksime?
L. Bojarskaitė sako, kad miegui kas naktį reikėtų skirti 6–8 valandas arba 7–9 valandas, jei skaičiuotume ir tai, kiek užtrunka užmigti. Tačiau naujausios apklausos apie gyventojų miego įpročius duomenimis, beveik trečdalis žmonių Lietuvoje miega vos šešias valandas arba dar mažiau. Nemiga – pavojingas ženklas?
„Gyventojai pripažįsta miego sąskaita dirbantys ar besimokantys (27 proc.), besinaudojantys socialiniais tinklais ar naršantys internete (26 proc.), žiūrintys filmus ir serialus (24 proc.). Tarp pagrindinių nepakankamo miego priežasčių respondentai nurodo ir ramybės neduodančias mintis apie darbus ir kitus įsipareigojimus bei su tuo susijusius rūpesčius, rūpinimąsi vaikais ar kitais šeimos nariais“, – vardija tyrimą Lietuvoje inicijavusios IKEA rinkos vadovė Jolita Juodzevičienė.
Tuo tarpu miego mokslininkė L. Bojarskaitė tokius rezultatus aiškina tuo, kad vis dar gyvename visuomenėje, kurioje yra skatinamas persidirbimas, o žmogaus vertė dažnai matuojama pagal jo pasiekimus. Ką sako mūsų organizmas?
„Miegas aukojamas dėl darbo ar pramogų, patiriant nerimą, kad kažką praleisime arba nespėsime pasiekti. Angliškai šis reiškinys vadinamas FOMO („fear of missing out”). Tačiau tyrimai įrodo, kad neskirdami pakankamai laiko miegui, mes švaistome laiką darbus atlikdami lėčiau ar net juos perdarydami dėl klaidų, nesimėgaujame tuo, ką darome.Tik gerai išsimiegoję būname produktyvūs ir motyvuoti, pajėgūs nuveikti daugiau, atlikti užduotis kokybiškiau ir greičiau. Tad galima teigti, jog miegas yra investicija į rytojų“, – sako neuromokslininkė.
Pasak jos, sudėtingų receptų ieškoti nereikia. Svarbiausia – skirti miegui rekomenduojamą valandų skaičių ir kasdien tuo pačiu metu eiti miegoti ir keltis, įskaitant laisvadienius. Mat taip treniruojame savo smegenis lengvam užmigimui ir kokybiškam miegui. Dėl savo darbo vietos stabilumo saugūs jaučiasi vis mažiau gyventojų
Reklama
Pabuskite! Metas išsimiegoti
„Daugeliui miegas asocijuojasi su poilsiu ir atsipalaidavimu – net 3 iš 4 gyventojų apklausoje nurodo, kad miegas jiems yra būtinas, norint jaustis sveikiems, laimingiems ir sėkmingiems gyvenime, tačiau iš kitų atsakymų matome, kad dažnu atveju prioritetas realybėje atitenka įvairiems įsipareigojimams ar net pramogoms. Atsidūrėme tokioje situacijoje, kai tenka reklamuoti miegą ir priminti žmonėms, kad gražesnis kasdienis gyvenimas prasideda nuo gero miego“, – sako J. Juodzevičienė.
Reprezentatyvią internetinę apklausą IKEA užsakymu atliko bendrovė „Norstat“. 2024 m. liepos mėnesį vykusioje apklausoje dalyvavo 1000 Lietuvos gyventojų, kurių amžius 18–74 m.
Reklama
