Ekspertai atskleidžia visuomenėje gyvuojančius mitus, palaikančius smurtą: kaip nuo jų išsivaduoti?

Kas ketvirta moteris ir vienas iš aštuonių vyrų Lietuvoje yra patyrę smurtą artimoje aplinkoje. O tokie žalingi mitai – „tai tik šeimos reikalas“, „jei būtų taip blogai, jau būtų išsiskyrę“ – deja, stabdo nukentėjusius kreiptis pagalbos, o aplinkinius verčia nusisukti. Diskusijų festivalyje BŪTENT!  ekspertai pabrėžė: sulaužyti šiuos mitus yra raktas į smurto rato nutraukimą. 

Reklama

„Už gražių namų sienų gali slėptis skausmas, baimė ir neviltis. Apie tai kalbėti nelengva, tačiau jei namai – vieta, kuri turėtų būti saugiausia – tokie nėra, mes negalime tylėti“, – sakė IKEA Baltijos šalių mažmeninės prekybos vadovė Inga Filipova, dalydamasi, kodėl iniciatyva „Pastebėk smurtą“ jau daugiau nei penkerius metus yra pagrindinis IKEA socialinės atsakomybės įsipareigojimas Baltijos šalyse. 

„Svarbu, kad žmonės išdrįstų apie tai kalbėti ir žengti pirmą žingsnį. Jei drauge neleisime smurtui plisti, paveiksime daugelio žmonių gyvenimus ir taip pakeisime visą visuomenę“, – diskusijoje kalbėjo I. Filipova. 

Kai mitai normalizuoja smurtą 

Socialinių mokslų daktarė, Kauno miesto socialinių paslaugų centro direktorė Roberta Motiečienė pastebėjo, kad vienas sunkiausių žingsnių smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems žmonėms – priimti pagalbą. Tai dar labiau apsunkina visuomenėje vis dar gyvuojantis stereotipas, kad prašyti pagalbos yra gėdinga. Dėl to daugelis delsia kreiptis, o socialinis spaudimas ir „tobulo“ gyvenimo vaizdas socialiniuose tinkluose dar labiau sustiprina izoliaciją. 

Ji taip pat ragino griauti kitus giliai įsišaknijusius mitus, pavyzdžiui, kad smurtas yra paveldimas. „Tiesa yra kitokia: Lietuvoje veikia išplėtota pagalbos sistema, o paslaugos yra tam, kad padėtų. Patirtas smurtas nėra lemtis – su profesionalia pagalba galima nutraukti žalingus modelius ir susikurti naują gyvenimą”, – pabrėžė R. Motiečienė. 

Psichoterapeutas Dainius Jakučionis pridūrė, kad vienas didžiausių barjerų yra ne žinių stoka, o mūsų, kaip stebėtojų, nenoras susidurti su nemaloniais jausmais. „Dažnai sakome sau: gal čia nieko tokio. Bet tai tik pasiteisinimas, leidžiantis nusisukti. Geriau būsiu pats saugus, nei vėliau gailėsiuosi. Pirmas ir svarbiausias žingsnis, kurį kiekvienas galime žengti – patikėti žmogumi, kuris sako, kad jam blogai, ir jį išklausyti. Kartais paprastas tikėjimas ir dėmesys gali tapti lemiamu postūmiu pokyčiui“, – pabrėžė jis. 

Net mažiausias gestas yra svarbus 

Laimės tyrinėtoja, žurnalistė ir rašytoja Rimantė Kulvinskytė priminė, kad visi dalinamės esminiu poreikiu – jaustis saugūs ir mylimi. „Niekas neužauga svajodamas gyventi smurtinėje aplinkoje. Kiekvienas žmogus nusipelno pagarbos ir ramybės namuose. Tai, kas mus jungia, yra stipriau už tai, kas skiria – visi norime būti matomi, išgirsti, jaustis saugiai“, – sakė ji ir pabrėžė, kad vienas veiksmingiausių būdų užkirsti kelią smurtui ateityje yra mokyti vaikus sveikų santykių, empatijos, savęs vertinimo ir aiškių ribų. Smurtas artimoje aplinkoje

Ji taip pat akcentavo reagavimo svarbą, kai atrodo, kad kažkas negerai. Net mažiausi gestai – paklausti, ar žmogui viskas gerai, atkreipti dėmesį, parodyti rūpestį – gali turėti didelę reikšmę. „Kartais vien tik pastebėti ir nenusisukti jau gali pakeisti žmogaus realybę. Saugumas prasideda nuo empatijos“, – priminė R. Kulvinskytė. Nauja socialinė kampanija atskleidžia šokiruojančią tiesą

Visada yra kuo pasitikėti 

Prireikus pagalbos ar konsultacijos specialistai ragina kreiptis į Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą telefonu +370 700 55516 arba interneto svetainėje www.specializuotospagalboscentras.lt. Ar galime sustabdyti smurto perdavimą iš kartos į kartą?

Ieškant artimiausios pagalbos vietos kviečiama užsukti į interneto svetainę www.visureikalas.lt. VDI informuoja apie pagrindines darbdavio pareigas smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje

Norint skubiai pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje, reikia skambinti  pagalbos numeriu 112. 

Mėnuo su naujos kartos kasos aparatais