2024 metais Lietuvos regionuose išaugo šviesolaidinio interneto poreikis – kas tai lemia?

Šviesolaidinis internetas, nepaisant spartaus belaidžio ryšio technologijų vystymosi, išlieka populiarus tiek Europoje, tiek Lietuvoje. Kasmet milijonai naujų abonentų prisijungia prie šviesolaidinio tinklo visoje Europoje, o Lietuvoje – tūkstančiai. Interneto tiekėjai pastebi, kad 2024 metais ypač didelis šviesolaidinio interneto diegimo aktyvumas buvo pastebėtas regionuose.

Reklama

Šalčininkuose įsikūrusi viena pirmųjų interneto tiekėjų Lietuvoje – įmonė „Etanetas”, koncentruojanti dėmesį į regioninę interneto plėtrą, skaičiuoja, kad 2024 metais, palyginti su 2023-aisiais, šviesolaidinį internetą įsidiegė apie 50 proc. daugiau vartotojų.

Tai yra didesnis augimas nei 2023 metais, kai naujai prijungtų šviesolaidinio interneto abonentų skaičius buvo apie 30 proc. didesnis nei 2022-aisiais.

Remiantis organizacijos „FTTH Council Europe” duomenimis, 2023 metais bendrai Europoje šviesolaidinio interneto abonentų skaičius išaugo apie 13 proc., o Lietuvoje – beveik 6 proc. Nors tikslių skaičių 2024 metams dar nėra, bet preliminariomis prognozėmis, pernykštis augimas bus panašus arba dar didesnis.

Šiuo metu skaičiuojama, kad šviesolaidinio interneto tinklai Lietuvoje pasiekia beveik 80 proc. namų ūkių – tai maždaug 15 proc. viršija Europos Sąjungos vidurkį.
Plėtrą lemia tobulėjančios technologijos

Kaip pastebi „Etaneto” vadovas Artūr Stefanovič, pastaraisiais metais vis dažniau kaip alternatyva šviesolaidžiui, ypač tose vietovėse, kur kabelių tiesimas yra sudėtingas ar brangus pristatomas 5G ryšys. Nepaisant to, pasak jo, tokios išvados yra skubotos.

„Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad metai po metų ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose technologijos sparčiai tobulėja. Taigi, ne tik belaidžio ryšio technologijos plečiasi, bet kartu didėja ir galimybės tiesti šviesolaidinius tinklus. Regionuose veikiantys interneto tiekėjai labai aktyviai išnaudoja šią galimybę. Taigi, būtent tai ir paskatina vartotojus aktyviau rinktis šviesolaidinį internetą”, – teigia A. Stefanovič.

Pasak jo, klaidingą įspūdį esą šviesolaidžio plėtra regionuose yra sudėtinga, dažnai sudaro mažesnis gyventojų tankumas, demografiniai pokyčiai ar alternatyvių technologijų plėtra. Nors šviesolaidinio interneto abonentų skaičiaus augimas tiek miestuose, tiek regionuose rodo visai priešingai.
„Pastaraisiais metais stebėjome ženkliai išaugusį šviesolaidinio interneto poreikį, nes nepriklausomai nuo gyvenamos vietos, vis dažniau naudojamos išmaniųjų namų technologijos. Na, o jos reikalauja labai stabilaus ryšio.

Šiuo atveju šviesolaidis yra atsparesnis išorės trikdžiams, pavyzdžiui, oro sąlygoms bei tinklo apkrovoms. Be to, jis užtikrina mažesnį signalo vėlavimą, kas yra itin svarbu valdant išmaniuosius įrenginius – šildymo, vėdinimo sistemas, buitinę techniką, kas gyventojams yra be galo svarbu kasdienybėje”, – aiškina A. Stefanovič.

Ekspertas prognozuoja, kad artimiausiais metais šviesolaidinio interneto plėtra regionuose išliks lygiai tokia pat aktyvi. Ypač didėjant duomenų srautams ir išmaniųjų įrenginių naudojimui.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 metais interneto prieigą namuose turėjo 90,4 proc. Lietuvos namų ūkių – beveik 2 proc. daugiau nei 2023 metais ir maždaug 8 proc. daugiau nei 2020-aisiais. Miestuose interneto prieigą pernai turėjo beveik 93 proc., o regionuose – daugiau nei 85 proc. namų ūkių.