Paskelbta
3 d. prieš-
Duomenų kiekis auga tyliai. Ne per dieną ir ne per savaitę, bet nepastebimai. Nuotraukos telefone, vaizdo įrašai, darbo dokumentai, atsarginės kopijos, programų archyvai. Vieną dieną vidinė atmintis tiesiog pasibaigia. Tada atsiranda klausimas apie išorinį sprendimą, kuris nebūtų sudėtingas, bet patikimas.
Išoriniai kietieji diskai šioje vietoje atrodo paprastas pasirinkimas. Prijungei – veikia. Tačiau po kelių paieškų tampa aišku, kad „paprasta“ turi daug niuansų.
Debesų paslaugos siūlo patogumą, bet ne visada ramybę. Prenumeratos, greičio ribojimai, privatumo klausimai, priklausomybė nuo interneto. Ne visi nori ar gali viską laikyti nuotoliniuose serveriuose.
Išorinis kietasis diskas leidžia turėti fizinę duomenų kopiją. Ją galima atjungti, padėti į stalčių, pasiimti su savimi. Tai paprastas saugumo jausmas, kuris daugeliui vis dar svarbus.
Be to, didesnės talpos išoriniai diskai dažnai kainuoja mažiau nei metinė debesų prenumerata.
Populiariausi išoriniai kompiuterio įtaisai
Pirmasis sprendimas dažniausiai sukasi apie technologiją.
Klasikiniai HDD diskai naudoja besisukančius magnetinius diskus. Jie lėtesni, jautresni smūgiams, bet siūlo dideles talpas už palyginti mažą kainą. 2 TB ar 4 TB čia nėra nieko neįprasto.
SSD išoriniai diskai neturi judančių dalių. Jie greitesni, tylesni, atsparesni vibracijoms. Failai kopijuojami per kelias sekundes, o ne minutes. Tačiau kaina už gigabaitą vis dar didesnė.
Kasdieniam archyvavimui, filmams ar nuotraukų saugojimui HDD dažnai atrodo racionalus pasirinkimas. Darbui su dideliais failais, vaizdo montažui ar dažnam nešiojimui – SSD tampa akivaizdžiai patogesnis.
500 GB šiandien skamba kaip daug. Iki tol, kol atsiranda keli 4K vaizdo įrašai arba nuotraukų archyvas iš kelių metų.
1 TB – dažnas minimalus pasirinkimas. 2 TB – komfortiškesnis. 4 TB ir daugiau – jau planavimas į priekį.
Verta prisiminti, kad diskai pildosi greičiau nei atrodo. Ypač jei laikomi ne tik „svarbūs“ failai, bet ir viskas, kas galbūt kada nors pravers.
Talpa čia labiau apie ramybę nei apie realų poreikį šiandien.
Gamintojų nurodomi greičiai dažnai pateikiami idealiomis sąlygomis. Realybėje svarbiau ne maksimalus skaičius, o tai, kaip diskas elgiasi kasdien.
HDD diskai dažniausiai pasiekia 100–150 MB/s. Dideliems failams tai priimtina, bet daug mažų failų gali kopijuotis pastebimai lėčiau.
SSD išoriniai diskai su USB 3.2 ar USB-C jungtimis gali pasiekti kelis šimtus ar net daugiau nei 1000 MB/s. Skirtumas juntamas iš karto.
Tačiau greitis priklauso ir nuo kompiuterio, ir nuo kabelio, ir nuo naudojamos jungties. Greitas diskas, prijungtas prie seno USB prievado, stebuklų neparodys.
USB-A vis dar plačiausiai paplitusi jungtis. Ji universali, bet turi savo ribas.
USB-C tampa nauju standartu. Patogesnė, simetriška, dažnai greitesnė. Ypač aktuali naujesniems nešiojamiesiems kompiuteriams.
Kai kurie išoriniai kietieji diskai palaiko „Thunderbolt“, bet tai jau specifinė niša, dažniausiai skirta profesionalams.
Svarbu ne tik jungtis diske, bet ir tai, ką palaiko kompiuteris. Kitaip tariant, suderinamumas dažnai svarbesnis nei teorinis greitis.
Diskai nėra amžini. Tai faktas, kuris kartais pamirštamas.
HDD diskai ilgainiui dėvisi mechaniškai. SSD diskai turi ribotą įrašymo ciklų skaičių, nors kasdienėje praktikoje jis retai pasiekiamas.
Svarbiau ne technologija, o naudojimo įpročiai. Smūgiai, kritimai, netikėtas atjungimas, perkaitimas – visa tai trumpina tarnavimo laiką.
Todėl išoriniai kietieji diskai neturėtų būti vienintelė svarbių duomenų saugykla. Atsarginės kopijos vis dar aktualios, net jei tai skamba banaliai.
2,5 colio diskai maitinami tiesiog per USB. Jie lengvi, patogūs, skirti nešiojimui. Kaip pagreitinti kompiuterį
3,5 colio diskai dažniausiai reikalauja atskiro maitinimo šaltinio. Jie didesni, sunkesni, bet dažnai siūlo didesnę talpą ir geresnį kainos bei gigabaito santykį.
Jeigu diskas bus laikomas vienoje vietoje ir naudojamas kaip archyvas, stacionarus variantas vis dar logiškas. Jei reikalingas mobilumas – pasirinkimas aiškus.
Apie tai kalbama retai, bet kasdienybėje tai juntama.
HDD diskai skleidžia garsą. Ne visada stiprų, bet tylioje patalpoje jis pastebimas. Ypač kopijuojant didelius kiekius duomenų.
SSD diskai visiškai tylūs. Tai smulkmena, kuri tampa svarbi dirbant naktį ar mažoje erdvėje.
Išorinis diskas dažnai keliauja kartu su nešiojamuoju kompiuteriu. Todėl korpuso tvirtumas nėra tik estetikos klausimas.
Guminiai kraštai, atsparumas smūgiams, vandeniui ar dulkėms – visa tai realiai praverčia, o ne tik gražiai atrodo aprašymuose.
Žinoma, tokie modeliai dažnai kainuoja daugiau, bet kartais vienas kritimas kainuoja visą diską ir jo turinį.
Kai pasirinkimų tiek daug, kaip rasti tinkamiausią išorinį SSD diską
Kai kuriuose išoriniuose kietuosiuose diskuose integruotas aparatinis šifravimas. Kituose – programinė apsauga.
Tai aktualu tiems, kurie diską nešiojasi su savimi arba saugo jautrius duomenis. Praradus diską, apsauga tampa vieninteliu barjeru.
Svarbu, kad šifravimas būtų patogus. Jei kiekvienas prisijungimas tampa kantrybės testu, ilgainiui apsauga tiesiog nenaudojama.
Išoriniai HDD diskai siūlo daugiausiai talpos už mažiausią kainą. SSD – greitį ir komfortą.
Skirtumas tarp pigaus ir brangesnio modelio dažnai slypi ne tik talpoje, bet ir garantijoje, korpuso kokybėje, palaikymo patirtyje.
Per pigus diskas dažnai reiškia kompromisus, kurie išryškėja ne iš karto.
Ne tada, kai ieškoma madingo sprendimo. O tada, kai reikia paprasto, aiškaus ir fiziškai apčiuopiamo būdo saugoti duomenis.
Išoriniai kietieji diskai vis dar turi savo vietą. Ne kaip revoliucija, o kaip tylus kasdienybės įrankis, kuris tiesiog daro tai, ką turi daryti.
Be triukšmo. Be pažadų. Su realia nauda.
Nepakeičiamas desertų ingredientas – sūris apgavikas, panašus į pertrintą varškę


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Reklama
Reklama
Sausio 28–29 dienomis Prezidento Gitano Nausėdos kvietimu Lietuvoje lankėsi Danijos karališkosios šeimos atstovai. Ketvirtadienį vizito metu karališkosios šeimos atstovai dalyvavo...
„Telia Lietuva“ vardas Lietuvoje girdimas kasdien. Kartais kaip interneto tiekėjas, kartais kaip darbdavys, kartais – kaip technologinis fonas, kurio net...
„Philip Morris Lietuva“ vardas šalies kontekste skamba jau kelis dešimtmečius. Daugeliui jis siejasi su tabako pramone, kitiems – su viena...
Ausinės šiandien tapo beveik nematomu kasdienybės atributu. Jos naudojamos kelyje, darbe, namuose, sportuojant, ilsintis. Kartais – kelias valandas per dieną....
Išmanusis telefonas seniai tapo pagrindine kamera daugeliui žmonių. Jis visada šalia, nereikalauja pasiruošimo, o nuotraukos iškart atsiduria ekrane. Kartais labai...
Kraujospūdžio matavimas ilgą laiką buvo siejamas su gydymo įstaigomis. Kabinetas, kėdė, manžetė ant žasto ir keli tylūs laukiantys momentai. Šiandien...
Alkoholio kontrolė – jautri tema tiek vairuotojams, tiek darbdaviams. Net ir nedidelė promilių paklaida gali lemti ne tik baudą ar...
Belaidės ausinės atsirado tyliai. Iš pradžių kaip keistas aksesuaras, kurį visi pastebi. Vėliau – kaip įprastas daiktas kišenėje, kuprinėje, sportinėje...