Technologijos
Kaip padidinti kompiuterio RAM atmintį? Patarimai, padėsiantys išvengti lėto kompiuterio
Yra momentas, kurį atpažįsta beveik visi. Naršyklėje atidarytos kelios kortelės, fone veikia muzika, gal dar „Excel“ ar nuotraukų redagavimo programa. Ir tada – sustojimas. Viskas lėtėja, pelė pradeda „galvoti“, o kantrybė tirpsta greičiau nei kavos puodelis ant stalo.
Reklama
Tokiose situacijose dažnai iškyla vienas klausimas: ar čia jau laikas keisti visą kompiuterį, ar užtektų tiesiog daugiau RAM atminties?
Atsakymas nėra vienareikšmis. Bet RAM tema beveik visada atsiranda pirmoji.
Kodėl RAM atmintis tampa silpnąja vieta
RAM atmintis – tai trumpalaikė kompiuterio atmintis, kurioje laikomi duomenys, reikalingi čia ir dabar. Atidarytos programos, aktyvūs procesai, naršyklės kortelės. Viskas, kas vyksta realiu laiku.
Kai RAM užtenka, kompiuteris dirba sklandžiai. Kai jos pradeda trūkti, sistema ima naudoti kietąjį diską ar SSD kaip pakaitalą. Ir čia slypi problema. Net greitas SSD negali prilygti RAM greičiui.
Skirtumas jaučiamas ne skaičiais, o pojūčiu. Paspaudi – nieko. Palauki. Tik tada sureaguoja.
Todėl klausimas, kaip padidinti kompiuterio RAM atmintį, kyla ne dėl smalsumo, o dėl realios kasdienės patirties.
Kada RAM tikrai per mažai
Ne kiekvienas sulėtėjimas reiškia RAM trūkumą. Kartais kaltas procesorius, kartais – foninės programos ar net dulkės aušinimo sistemoje. Tačiau yra keli gana aiškūs ženklai.
Jeigu:
Reklama
- naršyklė stringa atidarius 5–10 kortelių,
- vaizdo skambučio metu kompiuteris ima kaisti ir lėtėti,
- paprastos programos atsidaro su akivaizdžiu vėlavimu,
- sistema dažnai naudoja „swap“ arba virtualią atmintį,
RAM tampa pirmuoju įtariamuoju.
Šiuolaikinėms operacinėms sistemoms 4 GB RAM jau yra daugiau teorinė riba nei realus sprendimas. 8 GB – minimalus komfortas. 16 GB – zona, kurioje dauguma žmonių nustoja galvoti apie atmintį kasdien.
Bet viskas priklauso nuo to, kas daroma su kompiuteriu. Vienas naršymas ir dokumentai – viena istorija. Nuotraukos, vaizdo įrašai, programavimas ar žaidimai – visai kita.
Fizinės RAM atminties didinimas: paprasta, bet ne visada
Tiesiausias kelias – įdėti papildomą RAM modulį arba pakeisti esamą didesnės talpos.
Stacionariuose kompiuteriuose tai dažniausiai paprasta. Atidaromas korpusas, patikrinami laisvi RAM lizdai, parenkamas suderinamas modulis. Kartais užtenka 10 minučių ir atsuktuvo.
Nešiojamuose kompiuteriuose situacija sudėtingesnė. Vieni modeliai leidžia lengvai pasiekti RAM, kiti turi dalinai arba visiškai prilituotą atmintį. Pastaruoju atveju fizinis didinimas tiesiog neįmanomas.
Prieš perkant RAM svarbu žinoti kelis dalykus:
- palaikomą maksimalų RAM kiekį,
- atminties tipą (DDR3, DDR4, DDR5),
- dažnį ir įtampą,
- ar yra laisvų lizdų.
Čia nėra vietos improvizacijai. Netinkamas modulis gali tiesiog neveikti.
Ar daugiau RAM visada reiškia greičiau?
Ne visada. Ir tai viena dažniausių klaidų.
Jeigu kompiuteryje jau yra 16 GB RAM ir jis naudojamas tik naršymui bei dokumentams, papildoma atmintis stebuklo nepadarys. Sistema tiesiog neturės, kur jos panaudoti.
RAM padidinimas turi prasmę tada, kai esama atmintis realiai išnaudojama iki ribos. Tai galima pamatyti užduočių tvarkytuvėje. Jei RAM nuolat užimta 80–90 % ir daugiau, didinimas duos naudą. Jei naudojama tik pusė – problema slypi kitur.
Čia svarbus kontekstas, ne skaičius.
Virtuali atmintis: kompromisas, bet ne sprendimas
Kai fizinės RAM trūksta, operacinė sistema pasitelkia virtualią atmintį. Tai vieta diske, kuri imituoja RAM funkciją.
Technologiškai sprendimas veikia. Praktikoje – lėtai.
Virtualios atminties didinimas gali padėti išvengti programų strigimo ar užsidarymo, bet našumo nepadidins. Greičiau priešingai – sumažins.
Vis dėlto tam tikrais atvejais tai vienintelė išeitis, ypač kai RAM negalima fiziškai padidinti. Tinkamai sukonfigūruota virtuali atmintis leidžia sistemai veikti stabiliau, net jei ir ne greičiau.
Tai labiau saugos tinklas nei variklio stiprinimas.
Programinė RAM „optimizacija“: mitai ir realybė
Internete netrūksta programų, žadančių „atlaisvinti RAM“, „pagreitinti kompiuterį“ ar „optimizuoti atmintį vienu paspaudimu“.
Dauguma tokių sprendimų veikia labai paprastai: uždaro foninius procesus arba priverčia sistemą perkelti duomenis į virtualią atmintį. Trumpam RAM atsilaisvina, bet po kelių minučių situacija grįžta į pradinę būseną.
Modernios operacinės sistemos pačios gana protingai tvarko RAM. Bandymas jas „mokyti“ dažniausiai neduoda ilgalaikės naudos. Vidiniai kompiuterio įtaisai
Naudingiau:
- pašalinti nereikalingas automatiškai paleidžiamas programas,
- sumažinti naršyklės plėtinių skaičių,
- uždaryti tai, kas realiai nenaudojama.
Skamba banaliai, bet būtent tai veikia.
Naršyklė – tylus RAM rijikas
Kalbant apie RAM, neįmanoma apeiti naršyklės temos. Šiuolaikinės naršyklės tapo platformomis, o ne tik puslapių peržiūros įrankiais. Kauno miesto muziejaus metai
Kiekviena kortelė – atskiras procesas. Kiekvienas plėtinys – papildomas apkrovimas. Kai kurios svetainės vienos pačios gali naudoti kelis šimtus megabaitų RAM.
Čia padeda įpročiai:
- neužlaikyti dešimčių kortelių „ateičiai“,
- naudoti miego režimo funkcijas kortelėms,
- periodiškai perkrauti naršyklę.
Maži dalykai, bet ilgainiui jie lemia, ar klausimas, kaip padidinti kompiuterio RAM atmintį, taps neišvengiamas.
Operacinė sistema ir RAM poreikiai
Skirtingos operacinės sistemos RAM naudoja skirtingai. Net tos pačios sistemos skirtingos versijos gali elgtis nevienodai.
Pavyzdžiui, „Windows“ su laiku linkusi užimti daugiau RAM, nes naudoja ją spartinimui. Tai nėra klaida. Atmintis, kuri nenaudojama, yra tiesiog neišnaudotas resursas.
Tačiau senesni kompiuteriai su naujausia OS kartais atsiduria ribinėje situacijoje. Sistema veikia, bet be jokio rezervo. Kiekvienas papildomas veiksmas jaučiasi.
Tokiu atveju RAM didinimas dažnai duoda daugiau nei procesoriaus keitimas.
„Samsung“ pristatė naują išmanių dėvimųjų prietaisų liniją aktyvaus gyvenimo būdo šalininkams
Žaidimai, kūryba ir profesionalios programos
Tam tikrose srityse RAM klausimas net nekelia diskusijų. Žaidimai, vaizdo redagavimas, 3D modeliavimas, virtualios mašinos – visa tai tiesiogiai priklauso nuo atminties kiekio.
Čia 16 GB jau laikoma startine pozicija. 32 GB – vis dažnesnis pasirinkimas. Ir tai ne dėl mados, o dėl realaus poreikio.
Kai programa nuolat krauna duomenis iš disko vietoje RAM, darbas sulėtėja ne procentais, o kartais.
Tokiose situacijose RAM didinimas jaučiamas iš karto. Be adaptacijos periodo. Be placebo efekto.
Kada neverta didinti RAM
Yra atvejų, kai RAM didinimas neatsiperka.
Jeigu:
- kompiuteris labai senas,
- naudojamas lėtas HDD,
- procesorius nuolat dirba 100 % apkrova,
papildoma RAM tik išryškins kitas silpnas vietas. Sistema taps šiek tiek stabilesnė, bet ne greitesnė.
Kartais logiškiau investuoti į SSD arba galvoti apie naują įrenginį. Ne dėl skaičių, o dėl bendros patirties.
VW skatina prieinamus elektromobilius, o „Ram“ atšaukia brangų pikapą
Sprendimas dažnai būna ne vienas
Praktikoje klausimas, kaip padidinti kompiuterio RAM atmintį, retai turi vieną atsakymą. Dažniausiai tai kelių sprendimų derinys.
Šiek tiek daugiau RAM. Šiek tiek mažiau fono. Greitesnis diskas. Tvarkingesni darbo įpročiai.
Kiekvienas iš šių elementų atskirai gali atrodyti nereikšmingas. Kartu – jie keičia pojūtį.
Ir būtent pojūtis čia svarbiausias.
Kompiuteris arba trukdo, arba padeda. Kai RAM pakanka, jis tiesiog dingsta iš sąmonės. Lieka tik darbas, naršymas, kūryba. Be laukimo. Be nervų.
Reklama
