Europos kova su moterų diskriminacija: įmonių valdybose įves kvotas

Lietuva gali pasidžiaugti pirmaujanti Europos Sąjungoje (ES) pagal moterų mokslininkių ir inžinierių dalį. Be to, prekybos ir finansų sektoriuje moterų vadovių skaičius perkopia 50 procentų. Ir nors pastaraisiais metais Lietuvoje lyčių lygybės užtikrinimo rodikliai darbovietėse gerėjo, moterys mūsų šalies darbo rinkoje vis dar yra nepakankamai atstovaujamos. Žvelgiant į bendrą statistiką, Lietuva vis dar yra tarp prasčiausiai atrodančių ES narių. Tiesa, netrukus ši padėtis turėtų keistis dėl naujos Europos Parlamento direktyvos, apie kurią pasakoja teisės firmos „Sorainen“ ekspertai.

Reklama

Įmonėms suteiks laiko pasiruošti

2022-ųjų lapkritį Europos Parlamentas priėmė direktyvą, skatinančią lyčių lygybę biržoje listinguojamų įmonių valdybose ir stebėtojų tarybose. Siekiant sukurti skaidrias įdarbinimo procedūras, direktyvoje numatyta įvesti lyčių kvotas biržoje listinguojamų įmonių valdybose ir stebėtojų tarybose, t.y. bent 33% tokių valdymo organų narių turės būti neatstovaujamos lyties atstovai. Nors direktyvoje nėra tiesiogiai kalbama apie moteris, tačiau dažniausiai nepakankamai atstovaujama lytis bendrovių valdymo organuose yra būtent moterys. Lietuva, perkeldama direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, jos taikymą išplėtė. Mūsų šalyje kvotų reikalavimas bus taikomas ir didelėms įmonėms, kurios viršys bent du iš šių kriterijų: balanse nurodyto turto vertė didesnė nei 25 mln. eurų, grynosios pardavimo pajamos per ataskaitinius finansinius metus viršija 50 mln. eurų, o darbuotojų skaičius yra daugiau nei 250.

Įstatymo pakeitimai įsigalioja nuo šių metų gruodžio, tačiau didelės įmonės pasiekti kvotų rodiklius turi laiko iki 2026 metų birželio 30 d. Pokyčiai bus aktualūs bent keliems šimtams lietuviškų įmonių.

Visgi pati direktyva iki šiol vertinami nevienareikšmiškai, nes kvotos pripažįstamos kaip griežčiausia priemonė lyčių disbalanso problematikai spręsti, tačiau, pasak advokatų kontoros „Sorainen“ ekspertės, asociacijos „Lyderė“ narės Irmos Kunickės, pokyčiai lyčių lygybės klausimais vyko per lėtai, todėl Europa buvo priversta imtis griežtų priemonių.

„Europoje, įskaitant Lietuvą, moterys turi reikiamą išsilavinimą ir kvalifikaciją bei gali eiti aukščiausio lygio pareigas. Nepaisant to, moterų ir vyrų disproporcija moterų nenaudai bendrovių vadovaujamose pozicijose yra labai ryški. Lietuvoje pokytis per keliolika metų beveik neįvyko, o tuos nedidelius pasikeitimus nulėmė savireguliacija. Pats verslas ėmė kurti ir įgyvendinti puikias strategijas, priimdamas sprendimus, kurie padeda naikinti atlygio atotrūkį ar griauti stereotipus apie moteriškas ir vyriškas profesijas“, – pabrėžia ekspertė.

Lietuva atsilieka nuo ES vidurkio

Šiuo metu bendras listinguojamų ES įmonių valdybose esančių moterų vidurkis siekia daugiau nei 34 procentus ir jau viršija numatytus direktyvos skaičius. Visgi realybėje pozityvumo mažiau, nes vidurkį iškelia geriau atrodančios šalys. Pavyzdžiui, Prancūzijoje šis rodiklis siekia beveik 47 proc., Italijoje – apie 44 proc., Danijoje – beveik 42 proc.

Tačiau daugiau nei pusė ES narių nėra pasiekusios nė 30 proc. Pavyzdžiui, Lietuvoje listinguojamų įmonių valdybose šiais metais buvo apie 27 proc. moterų.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad nors nauja tvarka ir siekiama, kad daugiau moterų atsidurtų aukštesnio lygmens pareigose, kvotos nereiškia, kad būtent lytis tampa pagrindiniu kriterijumi atrankoje į valdybos ar stebėtojų tarybos narius. Pakeitimais, visų pirma, siekiama užtikrinti griežtesnį ir skaidresnį atrankos į bendrovių valdymo ir priežiūros organus procesą. „Sorainen“ partneris Evaldas Dūdonis pabrėžia, kad svarbiausiu kriterijumi išlieka asmens kompetencija eiti pareigas. Kvotų reikalavimas svarbus tais atvejais, kai yra du skirtingų lyčių lygiaverčiai kandidatai.

E. Dūdonis taip pat sako, kad pačios įmonės turi nustatyti skaidrius kriterijus, atrenkant žmones į valdymo organus.

„Atrankos kriterijai turi būti aiškūs ir detaliai aprašyti bendrovės dokumentuose. Tai sumažintų konfliktų rizikas, kai dėl neaiškių kriterijų būtų galima daryti prielaidą, jog įmonė nepasirinko tos pačios kvalifikacijos kandidatės tik dėl to, kad ji yra moteris. Be to, reikia atlikti ir kitus žingsnius, siekiant užtikrinti lyčių lygybę didelėse bendrovėse. Visų pirma, turi vykti kruopštus ilgalaikės politikos lyčių lygybės klausimais formavimas. Aiškių vidinių normų turėjimas padeda be sumaišties įvykdyti naujus įstatymo reikalavimus bei būti socialiai atsakingiems“, – sako „Sorainen“ partneris.

Pažeidus tvarką laukia nuobaudos

Ekspertai neslepia, kad kvotų principas gali sukelti nepatogumų verslui, o kitų šalių praktika rodo, kad įvedus kvotas, jas bandoma dirbtinai įgyvendinti. Tai gali sukelti net pačių moterų neigiamas reakcijas. I. Kunickė sako, jog svarbu, kad pats verslas būtų suinteresuotas turėti lyčių įvairovę tarp vadovų.

„Nors kvotos tiesiogiai negerina finansinių rezultatų, tyrimai rodo teigiamą ryšį tarp lyčių įvairovės vadovų komandose ir įmonių verslo rezultatų bei didesnės vertės kūrimo. Tačiau, kai nėra paklausos, nesusidaro ir pasiūla. Kitaip tariant, kol nebus sukurtas ir iškomunikuotas poreikis dėl moterų valdybose, gali trūkti ir kandidatuojančių kompetentingų moterų“, – pabrėžia „Sorainen“ ekspertė.

Bendrovės kartą per metus turės viešai pateikti informaciją apie valdybų narių pasiskirstymą pagal lytį. Jei įmonė nesugebės tinkamai įgyvendinti kvotų sistemos, tai reikš pažeidžiamas moterų ir vyrų lygias teises, už ką verslui grės nuobaudos, o asmuo, kuris diskriminuojamas dėl lyties už kvotų reikalavimo nesilaikymą, galės reikalauti žalos atlyginimo.