Jau netrukus įsigalios Moterų valdybose direktyva: ką tai reiškia Lietuvos įmonėms

Nuo 2026 m. birželio Lietuvoje įsigalios ES direktyva, kuri įpareigos dideles įmones užtikrinti lyčių balansą valdybose. Mažiausiai 33 proc. visų narių arba 40 proc. nevykdomųjų narių turės būti nepakankamai atstovaujamos lyties – daugeliu atvejų tai reikš moteris.

Reklama

„Ši direktyva jau perkelta į Lietuvos teisę, o pokyčiai palies šimtus įmonių. Į naujus reikalavimus patenka ne tik biržoje listinguojamos, bet ir kitos didelės įmonės, jei jos atitinka bent du iš trijų kriterijų: daugiau nei 250 darbuotojų, turtas virš 25 mln. eurų, pajamos virš 50 mln. eurų“, – komentuoja teisės firmos „Sorainen“ ekspertė Irma Kunickė.

Direktyvoje numatyta, kad įmonės privalės viešai skelbti duomenis apie valdybos narių pasiskirstymą pagal lytį. Jei reikalavimai nebus įgyvendinti, tai gali būti traktuojama kaip moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas. Už tai įmonėms grės proporcingos ir atgrasančios sankcijos – nuo piniginių baudų iki teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose praradimo. Be to, asmuo, kuris manytų buvęs diskriminuotas dėl lyties, galės reikalauti žalos atlyginimo, o įmonė turės pareigą įrodyti, kad sprendimas buvo objektyvus.

Teisinė prievolė įsigaliojo jau praėjusių metų pabaigoje, tačiau pati kvotų sistema turi būti įgyvendinta iki 2026-ųjų vasaros. Tai reiškia, kad įmonėms liko mažiau nei metai susitvarkyti vidines atrankos tvarkas, numatyti atsakomybės ribas ir pasirūpinti įstatymo laikymusi.

„Direktyva – tai priemonė sukurti skaidresnę atrankos sistemą į valdybas. Nuo šiol sprendimai turi būti pagrįsti aiškiais kriterijais, o įmonės, kurios tai padarys anksčiau, išvengs tiek reputacinių, tiek teisinės rizikos iššūkių“, – sako I. Kunickė.

Faktai ir skaičiai Lietuvoje

Europos Sąjungos vidurkis rodo šiek tiek pažangos – moterys listinguojamose įmonėse sudaro apie 34 proc. valdybų narių. Tai yra daugiau nei reikalauja pati direktyva, tačiau šį skaičių pakelia tik dalis valstybių narių. Pavyzdžiui, Prancūzijoje moterų dalis valdybose siekia 47 proc., Italijoje – 44 proc., Danijoje – 42 proc. Tuo metu daugiau nei pusė ES šalių dar nėra pasiekusios net 30 proc. lygmens.

Lietuvoje, pagal naujausius duomenis, moterys sudaro apie ketvirtadalį valdybų narių. Per pastaruosius penkerius metus šis skaičius beveik nepakito – pažanga minimali.

„Lietuvoje situacija gana paradoksali – nors turime daug kvalifikuotų, patyrusių moterų, tačiau jos vis rečiau kviečiamos į aukščiausio lygmens valdymo pozicijas, o moterų ir vyrų disproporcija vis dar yra labai ryški. Lietuvoje pokytis per keliolika metų praktiškai neįvyko, o ir tie nedideli pastebimi pokyčiai daugiausiai vyksta verslo dėka. Pasiekti pokytį savireguliacinėmis priemonėmis prireiks ne vieno dešimtmečio, todėl ir kilo neišvengiamas poreikis diegti kvotas“, – sako I. Kunickė, būdama ir asociacijos „Lyderė“ narė.

Reklama

Ką įmonės turi padaryti jau dabar

Norėdamos sklandžiai įgyvendinti reikalavimus, įmonės turi peržiūrėti ir dokumentuoti atrankos principus į valdybas ir stebėtojų tarybas. Tai leidžia užtikrinti objektyvumą ir mažina riziką, kad priimti sprendimai bus ginčijami.

„Svarbu ne tik turėti vidaus dokumentus, bet ir viešai deklaruoti, kokiais kriterijais vadovaujamasi renkant naujus narius. Prie to gali prisidėti ir stebėsena – pavyzdžiui, metinis lyčių balanso valdyboje įvertinimas“, – pataria I. Kunickė.

Anot jos, reikėtų suprasti, kad kvotos nepadaro lyties pagrindiniu atrankos kriterijumi. Jos veikia kaip saugiklis – jei yra du vienodai kvalifikuoti kandidatai, prioritetas teikiamas nepakankamai atstovaujamos lyties atstovui. Pirmenybė neatstovaujamai lyčiai – šiuo atveju moterims – gali būti teikiama tik tada, kai yra du lygiaverčiai kandidatai. Visais atvejais, prioritetas turi būti teikiamas kandidato kompetencijai. „Svarbiausia – aiškūs ir dokumentuoti atrankos kriterijai. Kai procesas aprašytas, nelieka vietos subjektyvumui, o įmonės apsidraudžia nuo galimų pretenzijų. Lyčių lygybė šiuo atveju reiškia teisinį tikrumą“, – pabrėžia I. Kunickė.

Įvairovė – ne prievolė, o pranašumas

Personalo valdymo ekspertai atkreipia dėmesį, kad įvairovė valdybose padeda priimti geresnius sprendimus. Skirtingos patirtys, išsilavinimas, amžius ir kiti skirtumai leidžia komandai plačiau vertinti situacijas, greičiau pastebėti rizikas ir išvengti šališkų nuomonių. Europos kova su moterų diskriminacija

Pasak darbdavio konkurencingumą tiriančios bendrovės „WitMind“ direktorės Živilės Valeišienės, dažnai tikimasi, kad panašių žmonių grupė dirbs efektyviau, nes „geriau sutars“, tačiau praktika rodo priešingai – homogeniškos komandos mažiau kvestionuoja status quo ir atitinkamai kuria mažiau vertės.

„Kuo mažiau homogeniška valdyba, tuo geriau ji dirba. Tai nėra tik socialinis klausimas, o tiesiog geresnio valdymo formulė. Vienodo mąstymo grupės patogios, bet ne kūrybingos“, – sako Ž. Valeišienė.

Įmonėms, kurios pradės pokyčius dar iki įstatymo įsigaliojimo, bus lengviau. Jos išvengs skubotų sprendimų, sukurs tvaresnę struktūrą ir taps pavyzdžiu savo konkurentams. Be to, tai padės iš anksto įgyti reikalingų kompetencijų valdybos lygmenyje. Anksčiau nerūpėjo BDAR, dabar – kibernetinis saugumas, bet laukia milžiniškos baudos

„Tie, kurie imsis pokyčių dar iki įstatymo įsigaliojimo, bus laimėtojai – ir reputacijos, ir kompetencijų prasme“, – teigia HR ekspertė.

Jai dėl teigiamo ryšio tarp lyčių įvairovės vadovų komandose ir įmonių verslo rezultatų antrina I. Kunickė. Tačiau, pasak jos, svarbu suprasti, kad savaime tokių reikalavimų pritaikymas nepagerina finansinių rezultatų. „Priešingai – verslui sukuria tam tikrus nepatogumus, tad nestebina, kad kitose šalyse įvedus, pavyzdžiui, kvotas, pastebimas priešinimasis ir net dirbtinumas jas įgyvendinant, atsiranda neigiamos pačių moterų reakcijos dėl jų diskreditavimo. Tačiau šiems pokyčiams tikrai galima ir net būtina ruoštis iš anksto“, – priduria „Sorainen“ ekspertė. LOGIN konferencijoje – išskirtinis dėmesys moterų lyderystei

Įvairovės naudą valdybose pagrindžia ir akademiniai tyrimai. 2022 m. Rytų Suomijos Universiteto paskelbta analizė rodo, kad valdybų įvairovė teigiamai veikia įmonių inovatyvumą, o 2024 m. Tarptautinio informacijos atskleidimo ir valdymo žurnalo paskelbtas tyrimas pagrindžia, kad didesnė moterų dalis valdybose, jei šiuo metu yra jų trūkumas, koreliuoja su išsamesniu socialinės atsakomybės ir tvarumo informacijos atskleidimu. Paskirta nauja „EIKA“ grupės valdyba