Paskelbta
9 mėnesiai prieš-
Netoli Vilniaus jau veikia viena iš nedaugelio Europoje tauriųjų metalų išgavimo gamyklų, prie kurios prisidėjo LKU kredito unijų grupė, statytojui UAB „Refinis“ dviem etapais suteikusi 9 mln. Eur finansavimą. Gamykloje per metus kol kas galima perdirbti apie 2500 tonų automobilių katalizatorių, iš kurių bus išgaunamas net 99,95 proc. grynumo rodis, paladis ir platina.
8400 kv. m ploto gamyklą prie Vievio, šalia automagistralinio kelio A1 bei geležinkelio linijos, finansavo LKU grupę vienijanti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) ir Vilniaus kredito unija (VKU). Pirmuoju etapu suteikta 6 mln. Eur gamyklos veiklos pradžiai, antruoju – 3 mln. Eur apyvartinis kreditas.
„Nors projektą pradėjome vystyti 2021 metais, įrenginius sumontavome ir jų testavimą pradėjome tik šiemet, todėl renkantis kredito partnerį buvo labai svarbus jo veržlumas, lankstus požiūris į jaunas įmones. Nuo pat partnerystės pradžios su LCKU ir VKU turėjome glaudų bendradarbiavimą, aiškius, ambicingus abiejų pusių užsibrėžtus tikslus bei bendrą ateities viziją“, – sako „Refinis“ direktorius Šarūnas Būga.
Pasak LCKU valdybos pirmininko ir administracijos vadovo Mindaugo Vijūno, tai vienintelė tokia gamykla Lietuvoje, o jos veikla reikšmingai prisidės prie šalies pramonės konkurencingumo ir inovacijų vystymo.
„Mūsų, kaip finansuotojo, tikslas – padėti tokiems unikaliems projektams sėkmingai startuoti bei toliau augti. Skatindami aukštos pridėtinės vertės pramonės vystymąsi ir technologinį proveržį Lietuvoje kartu kuriame ilgalaikę vertę tiek verslui, tiek šalies prestižui tarptautinėje arenoje“, – teigia M. Vijūnas.
„Didžiuojamės, kad Vilniaus kredito unija galėjo organizuoti tokį reikšmingą finansavimo sandorį ir prisidėti prie šiam regionui bei visai Lietuvai naujo, inovatyvaus gamyklos projekto“, – priduria VKU administracijos vadovas Arnas Žalys.
Sudėtingi technologiniai sprendimai ir daugybė tyrimų
Kadangi Baltijos regione analogiškų gamyklų nėra, vystant šį projektą teko daug bendradarbiauti su užsienio konsultantais ir mokslininkais, kol pavyko išgryninti pačius efektyviausius ir moderniausius gamybos procesus, pasakoja Š. Būga. Investavimas į auksą
„Statant gamyklą daugiausia rėmėmės tarptautine patirtimi ir kontaktais, kuriuos mūsų akcininkai per daug metų surinko dirbant metalų ir kitų antrinių žaliavų perdirbimo srityje. Dirbome ir su vietiniais architektais, kurie suprojektavo pastatą pagal mūsų nustatytas įrangos specifikacijas, ir kitais specialistais, kurie ruošė aplinkosauginius vertinimus“, – kalba jis.
Viena svarbiausių „Refinis“ gamyklos dalių yra elektra varoma plazmos krosnis, kurios itin aukšta temperatūra leidžia ne tik išlydyti medžiagas, bet ir visiškai neutralizuoti kenksmingas atliekas. Krosnis veikia be degimo ir nenaudoja naftos produktų, todėl yra itin draugiška aplinkai.
Šiuo metu įmonė gali apdoroti kiek daugiau nei 2500 tonų katalizatorių per metus. Gamybos apimtis ateityje planuojama plėsti. „Kiekvieno katalizatoriaus cheminė sudėtis skiriasi, todėl, norint užtikrinti sklandų gamybos procesą, reikia atlikti daug tyrimų, kuriems pasitelkiamos tiek vidinės, tiek išorinės laboratorijos“, – sako bendrovės vadovas. LKU kredito unijų grupė 2024-aisiais fiksuoja augimą
Perdirbimo svarba Europai
Iš katalizatorių išgryninti rodis, paladis ir platina daugiausiai pakartotinai naudojami chemijos pramonėje ir elektronikos komponentuose, taip pat gaminant naujus automobilių katalizatorius.
Anot Š. Būgos, nemaža dalis platinos grupės metalų rinkai yra patiekiamos būtent iš antrinės (perdirbimo) rinkos, nes šių metalų gavyba iš rūdų yra koncentruota tik keliose pasaulio šalyse, tokiose kaip Pietų Afrikos Respublika ar Kanada. Todėl metalų perdirbimo gamyklos yra itin svarbios kaip antrinis šaltinis siekiant užtikrinti pakankamą pasiūlą bei palaikyti tiekimo grandines.
„Europoje šių metalų paklausa sudaro apie 25–30 proc. visos pasaulinės paklausos, tačiau žemynas savų išteklių neturi, todėl yra nuolatiniame užsienio prekybos deficite. Išgrynintus tauriuosius metalus realizuojame būtent Europoje ir Jungtinėje Karalystėje“, – priduria įmonės vadovas.
Kuo balto aukso žiedai skiriasi nuo kitų aukso spalvų žiedų?
Didžiausia šalyje LKU grupė vienija 44 kredito unijas, kurių veiklą prižiūri LCKU. LKU grupė teikia pagrindines finansines paslaugas privatiems klientams ir verslui, įskaitant mokėjimo korteles, indėlius ir paskolas.
Šių metų pirmąjį pusmetį LKU kredito unijų grupės turtas sudarė 1,183 mlrd. Eur, o indėlių portfelis siekė beveik 1,1 mlrd. Eur – 25,8 proc. daugiau nei prieš metus. Grupės konsoliduotas paskolų portfelis per tą patį laikotarpį padidėjo 11,26 proc. ir pasiekė 881,14 mln. Eur.
Didžiausia kredito unijų grupė Lietuvoje pirmą kartą platina iki 4 mln. eurų subordinuotųjų obligacijų
„Kaita Group“ aukštybinių daugiabučių projektui Vilniaus Viršuliškėse – 11,5 mln. Eur finansavimas iš LKU grupės
LKU kredito unijų grupė auga – skelbia trečio ketvirčio rezultatus
Pokalbiai su vaikais apie pinigus: trečdalis tėvų nežino, nuo ko pradėti
Nerimas dėl finansų – paveldimas: kaip užsitikrinti ramesnę finansinę ateitį?
Ūkininkų finansavimas kredito unijose auga: modernizuoja įrangą, investuoja į tvarumą
LKU kredito unijų grupė 2024-aisiais fiksuoja augimą: paskolų portfelis didėja, indėliai auga
Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) tapo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro nare
LKU kredito unijų grupė pradeda teikti lengvatines paskolas smulkiojo verslo finansavimui






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...